Dvi kalbos, du protai

1. "konkurencijos" tarp kalbų nėra, čia mėginama įpiršti senovinė kompiuterinė nuoseklios analizės samprata, gi žmogaus smegenų neuronai veikia pilnai lygegrečiai. 2. daugkalbystė tikrai padeda atsikratyti įkyrios ir giliai senovinės žodžio sampratos pagal raidę, kaip nebūtų gaila, pačio žmogaus dažnai valingai nevaldomos.

Taip pat mano manymu, kalba kuria kalbi smarkiai įtakoja ir tavo visą pasaulėžiūrą.. P.S Čia ta mandarinų kalba, tai kinų taip išeina? keistas pavadinimas kalbai.. Realiai pirmą kart girdžiu tokį pasakymą.

O aš ir galvojų, kodėl kai kurie taip smarkiai prie lietuvių gramatikos kabinėjasi, o gi todėl, kad augdami tik viena kalba girdėjo ir mokėjo

, aš irgi pastebėjau, kad rusakalbiai, gyvenantys Kaune arba atvažiavę studijuoti (prieš tai lietuviškai nebendravę), žymiai geriau moka lietuvių gramatiką. Ne tik, kad iškalę - tikrai geriau jaučia.

Ne tik rusakalbiai, visi svetima kalba išmoksta geriau nei vietiniai. Nes kai mokaisi kalba mokaisi taip kaip reikia taisyklingai kalbėti. O tuo tarpu vietiniai susigalvoja įvairių tarmių ir kitokių dalykų. Kas iškraipo kalba. Kaip pav. dažnai rašant sms rašoma lietuviškas raides pakeičiant angliškom. Dėl ko jiems tenka išmokti ne tik taisyklingos kalbos bet ir kaip kalbėti tarpusavyje ir nemaišyti šiu dviejų tarmių.

Nera tokios kaip kinu kalbos. Yra daug kalbu kuriomis kinijoj kalba, pagrinde Mandarinu ir Kantonieciu (nezinau kaip tiksliai lietuviskai verciasi, ang - Contonese) Taiwanas ir pakrasciai kinijos kalba Cantonese kalba. Mandarin, tuo tarpu Pekinas ir centrine kinijos dalis. Cantonese gal ir daugiau buvo zinoma uzsienieciam, anksicau ir daugiau zmoniu emigravo is Hon Kong'o... Taciau dabar pagrinde vakarieciai draugauja su mainland China, tad Mandarinu kalba tampa pacia svarbiausia, ja sneka daugiausia zmoniu. p.s ir kaip vienas komikas yra sakes, yra dar ten tukstanciai ir kitu kalbu, kur ir tie patys kinieciai "I don't know what this guy is speaking" (su kinietisku akcentu;))

Super straipsnis. Daugiau straipsnių apie smegenis!

Malonu, kad patiko Skatina stengtis.

Bet yra nemažai žmonių kalbančių 3 kalbomis, tai taip išeina, kad poveikis turėtų būti dar stipresnis. Juk smegenys turi dar labiau. Iš patirties galių sakyti, kad šnekant viena užsienio kalba, staiga tenkant šnekėti kita užsienio kalba, jaučiasi sutrikimas, kol galiausiai po pauzės vėl galima taisyklingai šnekėti.

Asmeniskai man, si problema susidaro, kai tarkim bendraujama lietuviskai-angliskai-lietuviskai arba rusiskai-angliskai-rusiskai, na o bendraujant lietuviskai-rusiskai-lietuviskai kalbos pasikeitimas dideles itakos nedaro. Anglu kalba labiau ispausta i remus gal del to cia taip.

pasikabinėkim „Dvejomis“ reiktų pakeisti į „dviejomis“ arba tiesiog „dviem“, nes „dvejomis“ vartojamas tik su daugiskaitiniais daiktavardžiais. Lietuviams nėra reikalo mokytis antros kalbos - vien jau nuo savos smegenys gali iškepti

Dar viena priežastis, kodėl kitakalbiai tokių klaidų nedaro. Lietuviams "dvi" ir "dvejos" yra to paties žodžio formos, kitakalbiai išmoksta tarsi tai būtų skirtingi žodžiai. Apskritai, svetimos kalbos struktūrą išmokstame geriau, nes pradedame būtent nuo formalių taisyklių - pradžioje paprasčiausių ir tik paskui išimčių bei niuansų. Čiauškėti gimtąja kalba išmokstame gerokai anksčiau nei elementarias taisykles. Taip yra visose tautose. Pavyzdžiui, anglakalbiai painioja they're-their-there, kas kitakalbiams iškart rėžia akį ("kas čia per konstrukcija? kas norėta tuo pasakyti? a, tiesiog klaida"). Kuo daugiau kalbų mokame - tuo geriau jaučiame loginius/semantinius ryšius ("žalios mėlynės raudonos" angliškai visai ne kalambūras). Tai, be jokios abejonės, padeda analitiniam, abstrakčiam mąstymui. Galų gale, antros kalbos mokėjimas leidžia geriau suprasti pirmą ("mastas" ir "mąstyti" - etimologiškai nesusiję žodžiai, giminingi - "mostas" ir "mintis"; tokius išvedimus esame išmokę jausti svetimose kalbose, bet galime pritaikyti ir savajai).

Manau, kad yra skirtumas, kaip tu kalbą moki. Jei tiesiog moki daug taisyklių, žodžių ir kiekvieną kartą kalbėdamas galvoje darai vertimą, tai joks čia ir mokėjimas. Aš angliškai kalbėdamas neieškau savo sakomiems žodžiams atitikmenų. Pvz. sakant žodį "table" prieš akis "matau" daiktą su kojom, ant kurio ką nors padėt galima, o ne žodyną, kuriame parašyta, kad "table" lietuviškai yra stalas.

Net šitam puslapyje minima, kad anglakalbiai retai atskiria good ir well, kas mum yra paprasta.

Ilgas straipsnis, ilgi komentarai..

O koks skirtumas tarp ju?

good - geras/a well - gerai

Na, jei žmogus gali diskutuoti apie politiką, tuo pat metu spręsti matematikos galvosūkius ir gaudyti tyliai skambančio orkestro atskirus instrumentus - tai čia jau dėmesio sutrikimas. Su programiniais algoritmais lyginti beprasmiška, joks profesionalas tiek nenusivažiuotų. Na, kompai nemoka kokybiškai išfiltruoti triukšmų, neatskiria balsų ir t.t.. Google net ir skirdami didžiulius resursus neatpažįsta kaip reikiant veidų. O juk net skruzdėlės atskiria giminaičius. O dar pabandyk, kad ir tobulai mokėdamas anglų kalbą, nuvažiuoti kur nors į Škotijos kaimą ir pabandyk nesutelkdamas dėmesio paplepėti apie ūkį. Čia ne algoritmo ar pajėgumų klausimas, o mokymosi proceso. Ką beveiktume, mokomės - po 16 valandų per dieną, 7 dienas per savaitę. Jokia šiuolaikinė ESM sau to negali leisti, net jei ir turi integruotą aparatūrinį neuronų tinklą.

Na aš pats iškart išmokau lietuvių ir rusų. Mažas, net nejutau skirtumo, kuri kalba yra kuri ir pusė sakinio buvo vienokia, o kita pusė kitokia. Tiesa, dėl papildomų protinių gebėjimų, tai deja, aš jų neturiu. Bet kas dėl asmenybių, tai tenka sutikti, nes man irgi dažnai sako, kad kai kalbu rusiškai, esu visai kitoks, nei kai kalbu lietuviškai.