Dvi kalbos, du protai

Tu jau gal eik i NewScientist straipsnius mokslinius rasyt

Pažįstu asmeniškai du žmones, kurie abu į Lietuvą atvyko su tevais prieš maždaug 30 metų. Lietuviškai išmoko kieme lakstydami su kitais vaikais. Vieno edukologiniai sugebėjimai baigėsi 9 klasėj pavogus pinigus iš mokyklos valgyklos ir niekad į mokyklą nebegrįžus. Vėliau buvo samdomas darbuotojas, paskutiniu metu ant "fūros" persėdo darbams apmažėjus. Kitas nuo 16 metu mėsos kombinate dirbo, kol nepagavo eilinį kartą nešant mėsos iš cecho. Iki šiol prie statybų darbuojas. Dabar Anglijoj sienas špakliuoja. Aš buvau vienakalbis ir bent jau išsilavinimo aspektu aš labai toli nuo jų. Vis dėlto būčiau tos nuomonės, kad ankstyvas kalbų susimaišymas nėra gerai. Taip pat pažįstu viena lenka, kurio tevai senokai emigravo į Vokietiją, o jis pats keli metai Airijoj. Žodžiu, bei vienos kalbos nemoka gerai, nei gimtosios, nei kitu dviejų. Apie išskirtinį atvejį reiktų su A.Čekuoliu kalbėt

Taip, geriau eik pas Cekuoli pasiklausti, nepamirsk jam rankos dar pabuciuoti Kazkokius nevykusius pavyzdzius pateikei. As pazystu keleta zmoniu kurie susimaise kalbas jaunysteje, o pasieke daugiau uz tave, bei moka daug kalbu, ir kalba risliai. Taip, galbut kalbininkai ir nera, bet to ir nereikia, bet uz tai gali bendrauti su ivairiais zmonemis is viso pasaulio. Sis straipsnis dar skystokai isverstas, man ji teko skaityti NewScientist'e jau pries menesi ar daugiau.

Jei skaitei straipsnį, turėjai pastebėti, kad paprastai gebėjimas išmokti kalbą išlieka iki metų. Dvikalbiams tai išlieka ilgiau. Abejoju ar tie vaikai kieme lakstė iki metų laiko ir ar jų tėvai mokė juos lietuviškai nuo gimimo. Kaip bebūtų, dvikalbystė tikrai nepastūmėjo jų nusikaltimų keliu. Suversti kaltę dvikalbystei, tai čia panašiai, kaip tame anekdote, kur vienas grįžęs po baliaus iš ligoninės pasakoja kaip apsinuodijo sausainiu: gėrė alų, degtinę, likerį, šampaną, trauktinę, samagoną ir paskui suvalgė sausainį ir pasijuto blogai Esu tikras, kad kiemo kompanija, tėvų auklėjimas, padarė didesnę įtaką, nei galėjo padaryti dviejų kalbų mokėjimas. Lygiai sėkmingai galima tavo pasakojime žodį „vienakalbis“ pakeisti „kairiarankis“, „mėlynakis“, „raudonplaukis“ ar dar kokiu nors.

Reikia pasakyti, kad realūs dvikalbiai, abiejų kalbų turi mokytis mažame amžiuje. Tada jų mąstysena pagrįsta dviem kalbom. Kaip tobulai beišmoktum kitą kalbą vyresniame amžiuje, visada bus galvojama viena kalba. Tarkim, išgirsta angliška frazė, mintyse bus verčiama į Lietuvių. Dvikalbiai, išgirstą frazę supranta iš karto. Kadangi gramatika visų kalbų skirtinga, gali pasitaikyti klaidų, dėl kurių žmogus, tobulai mokantis kitą kalbą, gali būti pagautas, kaip šnipas, nes ne taip sudarė sakinį. Anglų kalba kenčia labjausiai, nes visose šalyse ja kalba. sako:" Buranovskije babuški" dalį teksto dainuoja udmurdiškai, dalį angliškai, bet niekas nesupranta, kada kaip.

Beje, dabar yra nemažai kalbama apie" Big History" arba "Universal History", kuri aiškina ne apie konkrečias istorijos datas, bet apie gamtos vystymosi tendencijas, ir apie bendrus istorijos dėsnius. Ten, pavyzdžiui, aiškinama, kad maždaug prieš 2 mln. metų, Žinduoliai, paukščiai, ropliai, delfinai, galėjo turėti vienodas startines sąlygas, kad atsirastų protinga civilizacija, tik aš nelabai suprantu, kaip delfinai galėtų užkurti ugnį? Kas skaito angliškai, gal daugiau paaiškins.

100% sutinku su . O kiek zinau, tai dvi kalbas ne tik gerai mokytis nuo vaikystes, bet patartina nauja klaba mokytis ir vyresniame amziuje - tai lavina smegenis(nesigilinsiu cia i moksla). Zmones galbut tingi mokytis ta kalba, arba negali ismokti jos pilnai del ivairiu priezasciu. Cia idomus dalykai: mokslininkai daro tyrimus, o kai kurie komentuoja ir lyginasi su tais mokslininkais, bandydami paneigti kazka. Paskaityt mokslinius straipsnius is ivairiu saltiniu dar ne rodiklis kad tu zinai ir kas svarbiausia SUPRANTI apie zmogaus smegenu veikimo principus ir kt. Tam zmones atiduoda daug "prakaito" mokydamiesi, studijuodami, gilindamiesi. Tai jus geriau ne cia bandykit kazka paneigti o taip pat atlikit tyrima ir irodykit kad yra priesingai ar dar kaipnors. Tada bus bent visiems nauda

" kažkaip neskamba, "karbonadas" irgi kažkaip ne į temą, nes tame kontekste "carbon" neša priešingą prasmę). Pripratimo reikalas. Kai pakankamai ilgai sukiesi toje aplinkoje, kai įvaldai kalbą tiek, kad galėtum ja laisvai bendrauti 90% atvejų - tuomet ja ir mąstai. Tarkim, grožinę literatūrą angliškai skaitau netgi greičiau nei lietuviškai. Rašau ir kalbu panašia sparta. Tai kuri kalba mano gimtoji? Anglų pradėjau mokytis penktoje klasėje, o realiai suprasti pradėjau gal antrame kurse.

- pastebiu ne pirmą kartą, kad darai "inversines išvadas"..

rūšis Žemėje, kuriam būtina ieškoti nišų už planetos ribų. Kur matei žmogų, be akvalango gyvenantį kilometro gylyje? O dėl dėmesio sutrikimo - tai atsiprašau, jei užmyniau ant mazolio. Ne veltui yra žodis "susikaupti". Nesugebėjimas susikaupti - liga. Tuo labiau, absurdas lyginti smegenis su ESM. Smegenys nėra ESM, nes jos neatitinka nei Tiuringo, nei von Neumanno mašinos apibrėžimo. Nebent parodysi, kur ten nesusieti ALĮ ir VĮ. Jei nežinai, ką tai reiškia - diskusiją atidedam, kol sužinosi.

renginys nėra "detalė", o logika veikia "paskirstytose vienalytėse terpėse", sužadinamose 2D ar 3D sklaida..

tokia, kad į tam tikrus įėjimus padavus garso bangą, tam tikruose išėjimuose susiformuoja sąvokos, vaizdiniai ir semantiniai ryšiai. Bet kokį pakankamai sudėtingą neuroninį tinklą gali taip ištreniruoti. Gali ištreniruoti ir taip, kad ta pati neuronų grupės suprastų ir anglišką, ir vokišką tekstą. Tik nuo treniravimo trukmės priklauso, kiek ta pati grupė veiks kokybiškai, efektyviai ir tiksliai.