Įspūdingas vaistų suvartojimo lygis ima kelti pavojų ir aplinkai (0)
Lietuvos Valstybinė vaistų kontrolė paskelbė 2012 metų duomenis apie vaistų suvartojimo lygį Lietuvoje: įvardinti populiariausios vaistinės medžiagos, jų prekybos apimtis ir kita informacija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Patyrinėjus ataskaitą matyti, jog iš 1.000 šalies gyventojų 989 kasdien vartojo kokio nors vaisto nustatytą paros dozę. Ir tokių žmonių daugėja: 2011 m. vaistus vartojo 874, o 2010 m. - 826 gyventojai iš 1.000.
Tarnyba skelbia, jog 43 % visų suvartojamų vaistų sudaro širdies ir kraujagyslių sutemą veikiantys preparatai, 14 % – veikiantys nervų sistemą , 12 % – virškinimą.
Per 2009 -2012 m. širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų suvartojimas išaugo 14 %, kraują ir kraujodarą – 17 %., nervų sistemą – 10 %.
Tačiau per praėjusius metus 3,7 % sumažėjo priešinfekcinių vaistų, taip pat ir antibiotikų suvartojimas.
Poveikis aplinkai
Jau nekalbant apie tai, kad toks milžiniškas vaistų vartojimas net neaišku kiek padeda, o kiek pakenkia bendrai organizmo būklei, lieka svarbus ir kitas aspektas - vaistų poveikis aplinkai.
Su nuotekomis į aplinką patenka ir veikliosios vaistų medžiagos: hormonai, skausmą malšinantys ar psichotropiniai vaistai. Vaistų lietuviai per metus suvartoja dešimtis tonų, bet poveikis aplinkai nėra tiriamas - nėra tam lėšų.
Pakitusi žuvų elgsena gali išbalansuoti trapią ekologinę pusiausvyrą ir turėti lemiamų pasekmių gamtai – skelbia mokslininkai JAV žurnale „Science” . Briuselis šiuo metu svarsto ar papildyti pavojingų medžiagų sąrašą farmaciniais preparatais. Tokiu atveju šalys narės, tarp jų ir Lietuva, privalėtų stebėti, kontroliuoti ir mažinti per didelius vaistų likučių kiekius iš aplinkos.
Psichotropiniai vaistai keičia žuvų elgesį
Umea universiteto (Švedija) mokslininkų teigimu, psichotropiniai vaistai tiesiogiai veikia žuvų elgesį. Nuotekose esantys vaistų likučiai patenka į upes, kitus vandens telkinius, o tuo pačiu į ešerių organizmą ir pakeičia jų elgesį.
Mokslininkai tyrė diazepamo poveikį, kuris, be kitų savybių, žmonėms skiriamas esant baimės apraiškoms. Kadangi nuotekų valymo įrenginiuose kenksmingos medžiagos nešalinamos, šių vaistų likučiai patenką į aplinką, o tuo pačiu ir į žuvų audinius. Nustatyta, jog paprastai baikštūs ešeriai tampa aktyvesni, drąsesni, dažniau palieka savo slėptuves. Įprastomis sąlygomis ešeriai mieliau lieka slėptuvėse ir jas palieka tik būriais ieškodami maisto.
Laboratorijoje atliktas bandymas – savaitę laiko mokslininkai davė nedideles dozes diazepamo ešeriams. Paaiškėjo, jog po savaitės vaisto koncentracija žuvų organizme pasiekė kiekį, koks randamas ir laisvėje esančių žuvų audiniuose. Mokslininkai įspėja, jog ešerių elgsenos pakitimai, gali turėti rimtų ekologinių pasekmių ir sugriauti trapią ekologinę sistemą. Pastebėta, jog vaistų veikiami ešeriai daugiau suėda, todėl gali sunaikinti per daug planktono. Guodžia tik tai, kad slėptuves paliekantys ešeriai ir patys dažniau gali tapti masalu kitoms žuvims.
Pavojingų medžiagų sąrašą papildys vaistais?
„Europos Sąjungos institucijos kas kelerius metus peržiūri pavojingų aplinkai medžiagų sąrašą. Vertinimo rezultatai po paskutinės peržiūros parodė, jog atsirado naujų grėsmę keliančių medžiagų, kurias vertėtų įrašyti į sąrašą. Tarp jų – ir farmaciniai preparatai. Direktyvos patvirtinimas turėtų įvykti šiais, vėliausiai – kitais metais. Sąrašą papildžius farmaciniais preparatais, šalys narės privalės stebėti tokių medžiagų poveikį vandens ekosistemoms“, – supažindina Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandens politikos skyriaus vedėjas Irmantas Valūnas.
Aplinkos apsaugos agentūros prie Aplinkos ministerijos (AAA) direktoriaus pavaduotojos Aldonos Margerienės teigimu, iki šiol vaistų likučių poveikis aplinkai Lietuvoje nebuvo matuojamas – tam nebuvo galimybių.
„Daugumos medžiagų tyrimus atliekame. Matuojame 33 pavadinimų medžiagų likučius aplinkoje, tačiau kai kurių nustatyti vis dar negalime. Artimiausiu metu už Europos Sąjungos lėšas ketiname įsigyti 0,5 mln. litų vertęs prietaisą, kuriuo bus įmanoma nustatyti gerokai daugiau medžiagų, tarp jų – ir vaistų likučius“, – sako A.Margerienė.
Šalinti iš nuotekų?
„Neduoti vaistų sergantiems žmonėms – ne išeitis. Verčiau reikėtų vystyti nuotekų valymo technologijas, kad būtų įmanoma pašalinti aplinkai kenksmingus medikamentus“, – akcentuoja vienas iš bandymus atlikusių mokslininkų Jerker Fick.
Kiek Lietuvoje kasdien į nuotekas patenka vaistų likučių, šiuo metu žinių nėra. Baltijos aplinkos forumas nurodo, jog kol kas nėra ir informacijos apie vaistinių cheminių medžiagų paplitimą Lietuvos aplinkoje. Dėl privatumo ir konkurencijos iš farmacijos įmonių sudėtinga gauti tikslius statistinius duomenis apie atskirų junginių naudojimą.
Informaciją apie vaistų pardavimo tendenciją renkančios įmonės UAB „IMS Health“ duomenimis, 2005-siais Lietuvoje buvo vartojama 517 žmonės skirtų vaistinių cheminių medžiagų. Palyginus su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, šis skaičius nėra didelis, tačiau paskutiniaisiais metais pastebima augimo tendencija.
Didžiosios dalies vaistinių cheminių medžiagų – 48,2 procentų suvartojimas siekė nuo vieno iki dešimties kilogramų. 5 procentus cheminių medžiagų suvartojome mažiau nei vieną gramą, 4,4 procentų suvartojimas siekė nuo vienos iki dešimties tonų, o 0,9 procento medžiagų suvartojimas siekė daugiau kaip dešimt tonų.
„Vaistų likučiai yra labai specifiniai junginiai ir juos pašalinti iš nuotekų vargu ar įmanoma. Iki šiol tokia galimybė Lietuvoje svarstyta nebuvo. Tam reikėtų specialių brangiai kainuojančių technologijų. Klausimas – ar tikrai poveikis toks didelis, jog reikia skirti papildomas investicijas? Juk visa žmogaus ūkinė veikla vienaip ar kitaip veikia aplinką. Į nuotekas patenka ir kitos kenksmingos medžiagos, ne vien vaistai. Kaip jas visas išvalyti? Šis klausimas dar labai hipotetinis ir rasti atsakymą į jį kol kas sudėtinga“, – padėtį apibūdina I. Valūnas.
Specialisto manymu, net ir priėmus direktyvą farmacinių preparatų galimas poveikis aplinkai būtų kurį laiką stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Atsižvelgiant į rezultatus, būtų sprendžiama, ar investuoti į brangias valymo technologijas, ar ieškoti alternatyvių sprendimo būdų. Lietuvai nebūtinai gali reikėti diegti brangias technoloijas nuotekų valymo įrenginiuose, jeigu tam tikrų medžiagų koncentracija vandens aplinkoje neviršys moksliškai pagrįstų ir teisės aktuose nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų.
Manoma, jog Lietuvoje žmonės nevartoja tiek daug skausmą malšinančių vaistų kaip kitose šalyse. Per didelė sąraše numatomų vaistų koncentracija neturėtų susidaryti dar ir dėl nedidelio gyventojų skaičiaus.
„Svarstant sąrašo papildymą farmaciniais preparatais Lietuva nedalyvavo, todėl sąraše – ne visai mums aktualios medžiagos. Nustatyta, jog itin didelę žalą daro hormonai, raminamieji ir skausmą malšinantys vaistai. Tuo tarpu pagal Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktus duomenis Lietuvoje daugiausia suvartojame aspirino, paracetamolio, amoksicilino ir metformino”, – sako AAA Poveikio aplinkai vertinimo ir taršos prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Štriupkuvienė.
Prieš įrašant į sąrašą – vaisto poveikis aplinkai
Šiuo metu mūsų šalyje registruojant vaistinius preparatus turi būti įvertintas ir galimas poveikis aplinkai. Tai reglamentuoja Sveikatos ministro įsakymu patvirtintos taisyklės.
„Norintieji gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę privalo kartu su paraiška pateikti ir vaistinio preparato keliamo potencialaus pavojaus aplinkai įvertinimą ir numatomas priemones šiam pavojui sumažinti. Taip pat privaloma nurodyti priežastis, dėl kurių reikia imtis atsargumo ir saugos priemonių vaistinį preparatą laikant, vartojant ir apdorojant atliekas. Kartu būtina nurodyti potencialų pavojų aplinkai“, – informuoja Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė.
Farmacijos departamentas taip pat informuoja, jog tuo pačiu įsakymu patvirtintos Vaistinių preparatų pakuotės ženklinimo ir pakuotės lapelio reikalavimų aprašas numato, kad ant vaistinio preparato pakuotės – jei to reikia – turi būti nurodytos specialios atsargumo priemonės dėl nesuvartoto vaistinio preparato ar jo atliekų tvarkymo. Taip pat reikia nurodyti atliekų surinkimo sistemą, jei tokia yra. Ar tai sprendžia problemą, kol kas neaišku, nes šalyje neatliekami vaistų likučių matavimai aplinkoje.
