Įamžintas ne tik tautosakoje, bet ir monumentuose, senovės graikų statulose ar primityviose teplionėse ant sienų – marsaeigio vėžėmis įspaustas net Marso paviršiuje (!) – pasididžiavimu kažkodėl pramintas vyriškas reprodukcijos organas gali būti vienas iš garsiausių ir geriausiai ištyrinėtų organų planetoje. Nepaisant būtos ir nebūtos informacijos žmonių sąmonėje, yra dalykų, kuriuos apie penį žino ar yra girdėjęs retas kuris. "LiveScience.com" skaitytojus supažindina su 7 labiausiai pašėlusiais faktais apie vyrų lytinį organą.

„Vidutiniokai“ ir ne tik

Tiesa, įvairovė – gyvenimo prieskonis. Apie tai byloja ir tyrimo metu užfiksuota organo ilgių amplitudė: nuo 4 cm iki 26 cm.

Įdomu tai, kad erekcijos būklės penio ilgis neretai priklauso nuo sužadinimo būdo. Pasirodo, oralinėmis glamonėmis sužadintas penis, kaip ir sueities metu, būna didesnis, nei jaudulio semiantis iš fantazijų.

Beje, penį trumpina… rūkymas. Kitų tyrimų rezultatai rodo, kad tabako pramogos menkina kraujo pritekėjimą į varpos akytkūnius, todėl rūkančiųjų lytinis organas gali sutrumpėti iki 1 cm.

Dydis irgi svarbu

Galbūt varpos dydis nėra svarbiausias seksualinio gyvenimo veiksnys, tačiau dydis visgi yra reikšmingas – bent jau kai kurioms moterims. Moterys, kurios dažniau patiria vaginalinį orgazmą, tvirtina, kad joms pasiekti orgazmą paprasčiau su vyrais, kurių organas ilgesnis. Apie tai byloja 2012 m. atlikto tyrimo rezultatai, publikuoti minėtame „Journal of Sexual Medicine“.

„Nors kol kas tiksliai neišsiaiškinta, visgi ilgesnė varpa galbūt geriau stimuliuoja vaginą ir gimdos kaklelį“, – „LiveScience.com“ aiškino tyrimo bendraautorius, Vakarų Škotijos universiteto psichologas Stiuartas Brodis (Stuart Brody).

2013 m. atlikto tyrimo, kurio rezultatai publikuoti žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, išvados byloja, kad, anot moterų, idealus penio dydis varijuoja priklausomai nuo vyro ūgio: didesnei daliai moterų atrodo patraukliau, kai aukšti vyrai turi didesnį organą.

Penio anomalijos

Labai retai, tačiau pasitaiko, kad vyras gimsta su dviem peniais. Tokį defektą pasaulyje turi nuo 5 iki 6 mln. vyrų. Sutrikimas vadinamas difalija. Deja, vyrui tokia Dievo dovana nereiškia dvigubo smagumo: retai kada abu organai funkcionuoja vienodai gerai. Be to, difaliją dažnai lydi kitos genitalijų anomalijos, reikalaujančios chirurgo intervencijos.

Kai kuriuos vyrus kamuoja kita penio anomalija, vadinama priapizmu. Tai nuolatinė, ilgiau nei 4 valandas trunkanti erekcija. Dažniausiai šio sutrikimo priežastis – kraujotakos sutrikimai (susiję su kraujo ištekėjimu iš penio), tačiau kartais tai pasitaiko ir anemija bei leukemija sergantiems pacientams. Sutrikimas gydomas medikamentinėmis intervencijomis – suleidžiant pseudoepinefrino, kuris sutraukia penio raumenis.

Prieštvaniniai reliktai

Žmonijos evoliucijoje vyriškas penis buvo gerokai labiau gąsdinantis organas nei būtų galima įsivaizduoti. Vienu evoliucijos periodu vyriška varpa turėjo… dyglius primenančių ataugų, tačiau žmonių protėviai šio atributo neteko anksčiau nei Žemės paviršiumi pradėjo vaikščioti neandartaliečiai ir moderniaisiais žmonėmis vadinami Homo sapiens – spyglio pavidalo ataugų ant hominidų penių neliko maždaug prieš 700 000 metų. Šis faktas nurodytas 2010 m. žurnale „Nature“ publikuotame rašinyje.

Tiesa, mokslininkai paaiškinti varpos dyglių paskirties negali. Kai kurie spėja, kad tokie atributai įgalindavo vyriškos lyties žmonių protėvius „rezultatyviau“ išnaudoti greitas seksualines sueitis – neva dyglio struktūros pagreitindavo varpos erekciją. Beje, „LiveScience.com“ minima, kad dyglius primenančius falus turi itin vislių rūšių patinai (pvz., katinai).

Kitas evoliucijos užkaboriuose likęs vyriško organo reliktas – varpos kaulas (lot. – baculum). Nors kaulo struktūra likusi daugelio žmogbeždžionių lytinėje anatomijoje, Homo sapiens varpos kaulo kažkada nebeliko – dabar vyriškas lytinio organo standumas priklauso tik nuo kraujo pritekėjimo į varpą. Kitų gyvūnų atveju, penio kaulas tūno kūno viduje ir į penį išstumiamas sueities aplinkybėmis, kai reikalinga erekcija.

Kodėl vyrai neteko varpos kaulo, mokslininkams kol kas tebėra paslaptis. Tačiau garsus britų biologas Ričardas Dokinsas (Richard Dawkins) 2006 m. knygoje „The Selfish Gene“ laikosi nuomonės, jog varpos kaulo vyrų anatomijoje neliko todėl, kad bekaulio penio erekcijos ypatumai leidžia moterims pasąmoningai įvertinti potencialią partnerio sveikatą – turintys erekcijos sunkumų gali turėti kraujotakos sveikatos problemų.

Naktinis veiksmas

Laikosi vyrai celibato dienos metu ar nesilaiko, jų peniai gyvena aktyvų naktinį gyvenimą. Daugelis vyrų per naktį patiria 3-5 erekcijas. Dažniausiai tai vyksta vadinamosios REM miego fazės metu, kai juda užmerktų akių obuoliai. Kas tuo metu sapnuojama, ne taip svarbu. Toks naktinis veiksmas tiesiog palaiko gerą genitalijų „sportinę formą“ – varpos, nepatiriančios reguliarių erekcijų, netenka elastingumo ir susitraukia.

Apyvarpės dilema: būti ar nebūti?

Kai kuriose kultūrose gimusiam vyriškos lyties naujagimiui pašalinama apyvarpė. Motinos įsčiose apyvarpė vystosi iš tų pačių audinių, iš kurių moterų genitalijose susiformuoja varputės (klitorio) gobtuvėlis.

Vidinis apyvarpės sluoksnis sudarytas iš gleivingų membranų, kokių gausu akies voko vidinėje pusėje ar burnoje. Tokios membranos drėkina. Kai kurių tyrimų rezultatai byloja, kad, nesilaikant higienos, apyvarpės terpė gali būti palanki lytinių ligų plitimui. Apyvarpėje taip pat gausu Langerhanso ląstelių (angl. – Langerhans cells) – imuninių ląstelių, susijusių su užsikrėtimu ŽIV. Tai gali paaiškinti, kodėl apipjaustyti vyrai Afrikoje 60 proc. rečiau užsikrečia ŽIV heteroseksualių sueičių metu.

Amerikos pediatrų akademija neskatina ir nesmerkia apyvarpės šalinimo, pabrėždama, kad apipjaustymas turi savų privalumų ir savų trūkumų. Tiesa, kai kurie tokiai pozicija nepritaria, argumentuodami kai kurių tyrimų rezultatais, bylojančiais, kad apipjaustyti vyrai patiria mažiau seksualinio malonumo. Daugelis gydytojų tokius tyrimų rezultatus vertina skeptiškai dėl tyrimų metodologinių trūkumų.

Ramybės būsenos mįslė

Pasirodo, nėra būdo pagal ramybės būsenos varpą numatyti, kokio dydžio ji bus sustandėjusi. Tokia išvada aprašyta dar 1996 m. žurnale „Journal of Urology“. Tiesa, nutįsęs ramybės būsenos penis gana patikimai byloja apie neeilinį jo dydį įvykus erekcijai, pripažįstama 2 000 m. atlikto tyrimo, kuris aprašytas žurnale „International Journal of Impotence Research“, išvadose.

Komentarai (4)