Kūdikiai, kurių laukdamos jų mamos vartojo probiotikus ir kurie gerųjų bakterijų gauna vos gimę, turi mažesnę tikimybę sirgti alergijomis, rodo anksčiau atliktų tyrimų analizė.

Paprastai gydytojai nėščiosioms ar mažiems vaikams nerekomenduoja nei vartoti probiotikų, nei jų vengti, ir kol kas dar per anksti šitoje srityje atlikti tokį didelį šuolį, sako dr. Eric Formo iš Pitsburgo (JAV) vaikų ligoninės. 

„Remiantis mūsų gautais rezultatais, probiotikai turi apsauginį poveikį prieš alegrijas, tačiau dar reikia kai ką išsiaiškinti, kol visuomenei galėsime pateikti bendro pobūdžio rekomendacijų“, sako vienas tyrimo autorių dr. E. Formo. 

Virškinimo trakte gyvenančios bakterijos siejamos su imuninės sistemos sveikata. Tad suvartojant pakankamai probiotikų – panašių į mikroorganizmus, esančius raugintuose pieno produktuose ar mielių rauge – irgi galima, logiškai mąstant, palaikyti sveiką imuninę sistemą, teigia mokslininkai. 

Kadangi alergijos ir astma atsiranda dėl itin jautraus imuninės sistemos reagavimo, atlikta tyrimų, kad būtų įvertintas probiotikų poveikis tokiomis sąlygomis. 

Mokslininkai išanalizavo 25-ių tyrimų, kai probiotikų papildų gaudavo neščiosios ir kūdikiai iki metų amžiaus, duomenis. Tyrimuose, kurie truko nuo kelių mėnesių iki metų, buvo naudojamos kontrolinės grupės, praneša „Reuters Health“.

Pagal tėvams pateiktus klausimynus buvo siekiama nustatyti, ar maži vaikai ir toliau buvo jautrūs bendro pobūdžio alergijoms, tokioms kaip riešutų ar žiedadulkių alergijos, ir ar jiems pasireiškė dusulys dėl pasunkėjusio kvėpavimo arba atsirado astmos požymių. 

Kūdikiams, kurie probiotikų gavo dar įsčiose ir vos gimę, tikimybė susirgti alergijomis buvo 12 proc. mažesnė palyginti su kontroline grupe. Tačiau ši tikimybė nebuvo mažesnė, jai kūdikiai probiotikų ėmė gauti tik gimę. 

Taip pat nenustatyta, kad skirtųsi tikimybė susirgti astma priklausomai nuo to, ar kūdikiams buvo duodama probiotikų. Tyrimo ataskaita paskelbta JAV pediatrų akademijos žurnale „Pediatrics“. 

Probiotikai paprastai laikomi saugia maistine medžiaga, nesukeliančia šalutinio poveikio, tačiau kol kas nėra aišku, kurios konkrečios gerosios bakterijos yra veikliausios ir kokios turi būti jų vartojimo dozės, pastebi kita tyrimo autorė prof. Mimi Tang. Ji dirba Australijos Parkvilio karališkosios vaikų ligoninės alergijų ir imunologijos skyriuje. 

Dr. E. Forno mano, kad jų gautos išvados patvirtina vadinamąją higienos hipotezę, kodėl pastaraisiais dešimtmečiais daugėja alergijų. 

„Tautoms tampant labiau industrializuotoms ir išsivysčiusioms, jos tampa ir švaresnės, tad būdami maži susiduriame su mažiau mikrobų, ir todėl sumažėjo infekcijų“, sako jis. O susidūrimas su bakterijomis labai jauname amžiuje padėdavo žmogaus imuninei sistemai išmokti savireguliacijos ir atpažinti, su kuo kovoti, o su kuo – ne. 

„Mes tikimės, kad mūsų tyrimo rezultatai paskatins mokslininkus išsiaiškinti ne tai, ar probiotikai gali apsaugoti nuo alergijų, o kaip jie sėkmingiausiai gali tai padaryti“, sako dr. E. Forno. 

Mokslininkai nurodo, kad reikia atlikti tyrimų apie probiotikų poveikį astmai, tam kruopščiai atrenkant probiotikų gentis ir rūšis bei nustatant ilgesnį stebėjimo laikotarpį. 

Mokslininkai gerųjų bakterijų naudą žmogaus sveiktai ėmė nagrinėti maždaug prieš šimtą metų. 

Dabar probiotikai suprantami kaip kuo įvairiausios gerosios bakterijos, mažinančios žalingų (patogeniškų) mikroorganizmų populiaciją žmogaus organizme, kurios gerina savijautą ir stiprina imuninę sistemą. Žodis probiotikas graikų kalba reiškia „gyvenimui“. 

Probiotikų funkcijoms atlikti dažniausiai naudojamos bakterijos, rečiau mieliagrybiai.

Komentarai (0)