Riebus pienas yra geriausias? Liesų pieno produktų paradoksas (0)
To pakanka, kad pradėtumėte verkti į savo liesą latte. Pieno riebumo paradoksas – tai užuomina, kad pasirinkus mažo riebumo pieno produktus, labiau tikėtina nutukti, negu valgant riebųjį variantą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Du naujausi tyrimai pridėjo papildomų argumentų šios idėjos patvirtinimui. Žurnale „Scandinavian Journal of Primary Health Care“ buvo pateikti švedų tyrimo, kuriame dalyvavo 1782 vyrai, rezultatai. Jo išvadose teigiama, kad nenugriebto pieno produktų vartojimas susijęs su mažesne centrinio nutukimo (pernelyg didelio svorio susikaupimo pilvo srityje) išsivystymo rizika. 16 susijusių studijų atskiros ir naujesnės metaanalizės žurnale „European Journal of Nutrition“ patvirtina šį svorio augimo sąryšį.
Jon White Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos dietologo Walter Willett paprašė šiuo klausimu pateikti savo požiūrį.
Ką manote apie teiginius, kad valgant nenugriebto pieno produktus mažiau tikėtina priaugti krūvą kilogramų?
Šios išvados dėl kūno svorio neturėtų pernelyg stebinti, nes daugelis tyrimų nepalaiko idėjos, kad riebalai maisto racione konkrečiai susiję su didesniu riebalų kiekiu mūsų kūnuose. Idėja, kad visi riebalai blogi, išlieka daugelio žmonių galvose, nepaisant daugybės įrodymų, kad tai nėra tiesa. Jeigu ką, neriebus ir gausus angliavandenių maistas kur kas labiau susijęs su didesniu ilgalaikio svorio prieaugiu.
Kaipgi idėja, kad didelio riebumo pieno produktai iš prigimties žmogui netinka?
Ši koncepcija atsirado tarp 1950 ir 1960 metų, kai buvo nustatyta, kad sotieji riebalai lemia cholesterolio kiekio padidėjimą kraujyje. Kadangi pieno produktuose daug sočiųjų riebalų (apie 65 %), buvo padaryta išvada, kad jie gali būti žalingi. Be to, 1950 metais JAV fiziologas Ancel Keys su kolegomis nustatė, kad vietovėse, kuriose suvartojama daug sočiųjų riebalų (daugiausia iš pieno produktų), turėjo daug aukštesnius širdies ligų rodiklius, nei Viduržemio jūros regiono šalys, kur pieno suvartojimas mažesnis.
Kaip ši idėja taip įsigalėjo ir išliko tiek ilgai?
Ši idėja nėra visiškai klaidinga. Mes sąmoningai ar nesąmoningai pakeičiame didelį sumažintų kalorijų kiekį, kažkuo kitu, todėl svorio metimo efektas, atsisakant sočiųjų riebalų, priklauso nuo to, kuo jie pakeičiami. Taip pat, išvados dėl sočiųjų riebalų ir cholesterolio kiekio kraujyje buvo kartojami daug kartų.
Taigi, kiek riebių pieno produktų turėtume suvartoti?
Pagal dabartines JAV rekomendacijas, aukštas suvartojamų pieno produktų poreikis pervertinamas, iš dalies dėl to, kad buvo nustatyta per didelė reikalinga kalcio norma. Manau, viena ar dvi porcijos (maždaug 250-500 gramų pieno) per dieną suteiks reikiamą kalcio kiekį, ir nieko baisaus, jeigu ši porcija bus riebi.
Ar turite kokių nors teorijų apie tai, kodėl didesnė nutukimo rizika kyla tiems, kurie vartoja neriebius pieno produktus?
Vienas iš paaiškinimų galėtų būti tai, kad riebus pienas suteikia didesnį sotumo jausmą. Vis dėlto, įmanoma, kad kai kurios riebalų rūgštys pieno produktuose turi papildomą poveikį svorio reguliavime. Taip pat, deja, daugelyje liesų pieno produktų riebalai pakeičiami cukrumi ir tai beveik neabejotinai paskatina intensyvesnį svorio augimą.
Mūsų pačių tyrimų metu buvo nustatyta, kad pieno suvartojimas iš esmės nedaro įtakos kūno svorio pokyčiams, tačiau riebaus jogurto vartojimas tikrai buvo susijęs su mažesniu svorio prieaugiu. Pieno produktų ir sveikatos sąsajų klausimas yra sudėtingas, todėl reikalauja papildomų tyrimų.