Lietuvą pasiekus vasariškiems orams ne vienas mūsų išskubėjome lepintis saulės teikiamais malonumais, tačiau kuo gresia saulės vonios ir ką daryti norint išvengti odos vėžio? „Saulė pavojingiausia vidurdienį. Venkite jos šiuo paros metu, o likusią dienos dalį nepamirškite naudoti apsaugančių priemonių“, - įspėja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė.

– Kokių mitų vis dar laikomasi? Ar susiduriate su tuo dirbdama su pacientais?

– Tiesą sakant, nesusiduriu su mitais. Stengiuosi formuoti pacientų požiūrį, jog savigyda užsiimti nedera. Prieš pradėdami gydyti lėtinį odos susirgimą konsultuokitės su gydytoju dermatologu. Tik jis gali geriausiai įvertinti odos būklę ir skirti gydymą.

– Daugelis žino apie teigiamą saulės poveikį, vitamino D naudą, tačiau kuo mums ji pavojinga?

– Ištyrus saulės poveikį vaikams paaiškėjo, jog saulė pavojingiausia būna vidurdienį. Vienos iš LSMU doktorančių atlikto tyrimo duomenimis, daugiau pigmentinių dėmių turi tie vaikai, kurie leidžia laiką saulėje būtent vidurdienį. UV spinduliai skatina vitamino D gamybą (vitaminas D apsaugo kaulus nuo osteoporozės), aktyvuoja melanino gamybą odoje, o ilgainiui sukelia ir negrįžtamus odos ląstelių pokyčius.

– Atėjus vasarai žmonės suplūsta į paplūdimius, tačiau ne visi naudoja apsaugančias nuo pavojingų saulės spindulių priemones, vengia tiesioginių saulės, kiek laiko galima degintis norint apsaugoti odą nuo nudegimų ir odos vėžio? 

– Būti saulėje rekomenduojama priklausomai nuo odos jautrumo jos spinduliams. Žmonės pagal odos savybes yra skirstomi į keturis tipus. Pirmasis ir antrasis tipai pasižymi itin šviesia oda, jautrumu tiesioginiams saulės spinduliams. O štai trečiasis ir ketvirtasis odos tipai pasižymi tamsesne oda, didesniu atsparumu saulės spinduliams. Saulės voniomis mėgautis galima tol, kol neskauda odos. Jei pajautėte skausmą ir pastebėjote, kad oda tapo rausva, reikia trauktis nuo tiesioginių saulės spindulių į pavėsį. Paraudusi oda paplūdimyje yra stiprus nudegimas, kurį pamatome tik vakare. Prie saulės vonių reikia pratintis po truputį. Iš pradžių degintis derėtų po 10 – 15 min., vėliau galima ir kiek ilgiau.

– Sakoma, jog prieš vasaros sezoną profilaktiškai reikia apsilankyti soliariume. Kaip tai vertinate?

– Tai nėra mokslo tyrimais pagrįsta profilaktika nuo vėžio. Soliariume nepatariama lankytis žmonėms, kurių šeimos nariai serga odos vėžiu ar melanoma, turi daugiau nei 20 pigmentinių apgamų. Saulės spinduliai gali sukelti ir fototoksines odos ligas. Tuomet oda yra sudirginama net nuo menkiausio saulės poveikio. Gali atsirasti ir bėrimas. Tokiu atveju saulės reikia vengti ir naudoti UV apsaugantį kremą (saulės apsaugos faktorius turėtų būti didesnis nei 50).

– Kokie veiksniai sukelia odos vėžį ir kaip jį pastebėti?

– Vienas iš veiksnių, be abejonės, yra saulė. Įtaką taip pat daro ir paveldimumas, organizmo atsparumo sumažėjimas (nusilpęs imunitetas). Pacientai, kuriems buvo transplantuotas vidaus organas taip pat atsiduria rizikos grupėje. Odos vėžį ar kitas ligas nustato gydytojas dermatologas. Tačiau kiekvienas žmogus ir pats turi stebėti savo odą bei rūpintis ja. Jei pastebėjote atsiradusį ir didėjantį odos darinį, nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Odos vėžį gali prognozuoti didėjantis raudonos, juodos ar tamsiai rudos spalvos odos darinys. Odos melanomai būdinga juoda spalva, galimi pilki atspalviai, nelygus paviršius, kraujavimas. Neretai ji yra vadinama juoduoju odos vėžiu.

Ikivakininiai odos pažeidimai atsiranda kūno vietose, kurios dažniausiai yra veikiamos saulės: plaštakose, pečiuose, kojose. Odos melanoma moterims dažniau atsiranda kojų ar galvos srityje, o vyrams – galvos ir liemens odoje. Atsiradus minėtiems simptomams reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

– Pakalbėkime apie apgamus. Šios melanocitų sankaupos, nors ir retai, tačiau virsta piktybiniais dariniais. Kaip atpažinti sveikatai pavojingus apgamus ir kaip elgtis?

– Pakitę pigmentiniai  apgamai, iš kurių neretai formuojasi odos melanoma, pasižymi savitaisiais klinikiniais požymiais: asimetrija, nelygūs kraštai, įvairi spalva ir didėjantis skersmuo . Pigmentiniai apgamai šalinami tik chirurginiu būdu. Lazeriu gydyti pigmentinius apgamus nerekomenduojama po nepilno gydymo lazeriu pigmentiniai apgamai gali ataugti, lieka randų.

– Ar visada tinkamai apsaugome odą nuo pavojingų UV spindulių? Kokį kremą geriausia rinktis ir kokiomis dar priemonėmis savo pacientams patariate apsaugoti savo odą?

– Nuo UV spindulių apsaugančių kremų yra daug, tačiau rinktis patarčiau tą, kuris turi platų apsaugos spektrą nuo UVA ir UVB. Taip pat nepirkite didelių pakuočių manydami, jog jų pakaks keleriems metams. Visada atkreipkite dėmesį į produkto galiojimo laiką.

Apsaugančius odą kremus geriausia pirkti vaistinėse, nes taip būsite tikri, jog produktas yra dermatologiškai patikrintas. Jauniems žmonėms, kurie turi riebią odą ir spuogų, rekomenduoju naudoti nuo saulės apsaugantį gelį, nes kremas skatina inkštirų atsiradimą. Vaikams ir paaugliams reikia rinktis specialią kosmetiką nuo saulės.

– Ar tiesa, jog tamsaus gymio žmonėms, dėl jų odoje esančio pigmento, saulės spinduliai didelės žalos nedaro?

– Tiesa. Tamsesnio gymio žmonių oda labiau prisitaikiusi saulės spinduliams ir jiems saulės spinduliai nedaro tokios žalos, kokią daro itin šviesią odą turintiems žmonėms.

– Kaip geriausia apsaugoti žaizdą būnant saulėje?

– Susižeidus geriau saulėje nebūti. Žaizdą reikia sutvarstyti saulės spinduliai gali pabloginti žaizdos gijimą, paskatinti perteklinio rando formavimąsi.

Komentarai (2)