Buboninis maras – bakterinės kilmės liga, kuria žmones užkrečia nuo blusų, kurios peršoka nuo graužikų. Viduramžiais ši liga, kurios protrūkis vadintas Juodąja mirtimi, sugebėjo nušluoti maždaug trečdalį Europos populiacijos – įvairiais vertinimais nuo 75 iki 200 mln. žmonių. Ir nors šiandien jokių panašaus masto pandemijų nebebūna, buboninis maras dar neišnyko.

Naujausias didžiausias šios ligos protrūkis rugpjūčio pabaigoje prasidėjo Madagaskare. Šia liga užsikrėtė 138 žmonės, mirė 47. Baiminamasi, kad tai – dar ne galutiniai skaičiai, nes infekcija jau pasiekė ir Madagaskaro sostinę, Antananaryvą.

Buboninio maro sukėlėjas yra bakterija Yersinia pestis. Nors laiku diagnozavus gydymas antibiotikais greitai ir nesunkiai išnaikina sukėlėją, o pacientai greitai pasveiksta, be gydymo gali greitai išsivystyti rimti simptomai: raumenų mėšlungis, karščiavimas, traukuliai, skausmingas limfmazgių ištinimas.

Yra dar dvi maro formos: sepsinis ir pneumoninis. Sepsinis maras sukelia galūnių gangrenavimą – jis gali išsivystyti negydant buboninio maro. Pneumoninis (plaučių) maras perduodamas iš žmogaus žmogui oro-lašeliniu būdu ir gali sukelti plaučių nepakankamumą per 24 valandas. Bet net ir infekcijai į organizmą patekus per plaučius, gali išsivystyti „įprastinis“ buboninis maras – tik 2 proc. visų diagnozuojamų maro atvejų yra pneumoniniai. Maro mirtingumą šiais laikais sunku nustatyti, nes jis tiesiogiai priklauso nuo to, kaip operatyviai pradedami vartoti antibiotikai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad pastarojo protrūkio pirmasis pacientas buvo vyras, gyvenantis Soamahatamana kaime Tsiroanomandidy rajone. Jam diagnozė nustatyta rugpjūčio 31 dieną. Rugsėjo 3 dieną jis mirė. Du maro atvejai diagnozuoti sostinės Antananaryvo priemiesčiuose. Vienas jų baigėsi tragiškai.

Baiminamasi, kad liga šioje šalyje gali plisti, nes Madagaskare tam sąlygos idealios: gyventojų tankis didelis, gyvenamieji būstai prastos būklės, pilni graužikų, o šalies sveikatos apsaugos sistema silpna. Dar blogiau yra tai, kad ligą pernešančios blusos yra beveik visiškai atsparios insekticidui, kuris praeityje buvo naudojamas šių parazitų naikinimui. Dėl to bandymai pažaboti marą per blusų populiacijos mažinimą gali būti nesėkmingi.

Protrūkį bendromis pajėgomis bando suvaldyti PSO, Raudonojo kryžiaus, Madagaskaro Pasteuro instituto specialistai ir „Commune urbaine d’Antananarivo“. Protrūkio kontrolei išskirta 200  000 JAV dolerių – už juos perkami antibiotikai, insekticidai ir asmeninės apsaugos priemonės medicinos darbuotojams. Priemonės paskirstytos regionuose, kur plinta liga.

Komentarai (2)