Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas: į prekybai paruoštas vištas su dideliu švirkštu yra leidžiamas skystis. Ar tokia procedūra gali vykti ir Lietuvoje?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai komentuoja, kad veikiausiai tai - vadinamasis injektavimas, kuris nedraudžiamas ir Lietuvoje. Jo tikslas gali būti pasūdyti mėsą, padaryti ją sultingesne, kartu ir pagaminti daugiau galutinio produkto.

Visgi specialistai atkreipia dėmesį, kad tokia procedūra turėtų pakeisti prekės pavadinimą, ji turėtų būti vadinama ne šviežia ar atvėsinta mėsa, o apdorota mėsa, nurodant, kas padaryta, arba mėsos pusgaminiu.

Vaizdo įrašas:

„Daugumoje mėsos perdirbimo įmonių toks procesas vyksta. Šiame vaizdo įraše parodytas primityvus injekavimo cechas, paprastai adatų būna daug, pavyzdžiui, 50-imt, tam skirti specialūs įrenginiai. Skerdiena yra injekuojama tuomet, kai ruošiamas pusgaminis. Gal pastebėjote, kai jau paruošta valgyti filė nebeturi raumenų skaidulų struktūros, tampa kaip monolitinė masė – tai lėmė leidžiami naudoti priedai pusgaminiams ruošti“, - paaiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Jonas Stanys.

Pasak jo, paukštiena arba jos gabalai negali turėti injektavimo požymių. Jei ant pakuotės parašyta, kad krūtinėlė, pavyzdžiui, minkštinta, veikiausiai ji buvo injektuota. Tai rodo ir ant pakuotės vardijama jos sudėtis, paprastai ją sudaro druska, vanduo ir kiti priedai.

„Kartais pakuotėje būna nežymus kraujuoto skysčio kiekis, bet tai normalu, iš skerdienos jis gali išsiskirti. Bet jei skerdiena papildomai apdorojama, tai jau paukštienos pusgaminis. Injektavimo metu mėsa gali būti minkštinama, jai suteikiama kvapiųjų medžiagų, druskos: jis iškart gali būti naudojamas maisto ruošimui, pavyzdžiui, dedamas kepti be papildomų prieskonių“, - teigė J. Stanys.

Tarnyba yra išnagrinėjusi atvejį kai Kaune, „Urmo“ bazėje, pirkėjas pastebėjo ant iš Lenkijos atvežtos paukštienos skylutes ir dėl to kreipėsi į maisto ir veterinarijos tarnybą. Buvo nustatytas ženklinimo pažeidimas, pardavėjams už tai skirtos nuobaudos.

„Pastaruoju metu, kad pas mus prekybos tinkluose būtų tokie injektavimo požymiai – mes tokių dalykų neturime“, - konstatavo ekspertas. Veterinarijos specialistai neslepia, kad injektavimas yra būdas pagerinti mėsos perdirbimo efektyvumą: gaminį galima pristatyti kaip geresnį, be to, toks gaminys ir daugiau svers.

Pasak „KG Group“, valdančios Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynus, paukštininkystės verslo kokybės vadovės Danguolės Velavičienės, mėsos pramonėje yra naudojamas šlapias mėsos sūdymas, kurį technologiškai galima atlikti dviem būdais. Tai gali būti daroma pamerkiant mėsos žaliavas į sūrymą arba įšvirkščiant sūrymą į mėsos raumenį, o tai suteikia tolygų skonį ir išlaiko stabilią kokybę.

„Toks technologinis procesas naudojamas ne tik vištienos, bet ir kiaulienos bei jautienos perdirbime. Tačiau tokia technologija taikoma tik gaminant mėsos pusgaminius ar gaminius, o tirpalo sudėtis griežtai reglamentuojama – jame naudojami tik leidžiami vartoti maisto priedai ir maisto ingredientai. Be to, tokio gaminio ir pusgaminio etiketėje nurodomos visos produkto sudedamosios dalys. Toks produktas nėra ženklinamas kaip šviežia mėsa, jis jau yra pusgaminis arba gaminys“, - paaiškino specialistė.

D. Velavičienė pabrėžė, kad šviežios mėsos produktams pagaminti toks procesas nėra taikomas, nes yra draudžiamas.

Komentarai (7)