Mokslininkai žada atgaivinti 30 tūkst. metų senumo milžinišką virusą, įkalintą užšalusiose Sibiro žemėse. Virusas bus saugiai prikeltas laboratoriniais tikslais, tačiau mokslininkai perspėja, kad šiuos pavojingus mikroskopinius patogenus gali atgaivinti ir klimato pokyčiai, rašo Phys.org.

Prancūzijos mokslininkai, kurių tyrimas publikuotas PNAS žurnale, pranešė ketinantys prikelti ketvirtą priešistorinio viruso tipą – Mollivirus sibericum, rastą dar 2003 metais. Žinoma prieš tai tyrėjai žada įsitikinti, kad jis nesukels grėsmės žmonėms ar gyvūnams.

Tam, kad būtų pavadintas „milžinu“, virusas privalo būti ilgesnis nei pusės mikrono – tūkstantosios milimetro dalies. Mollivirus sibericum, kas išvertus iš lotynų kalbos reiškia „švelnus Sibiro virusas“, buvo rastas amžinajame įšale Šiaurės rytų Rusijoje. Dėl klimato atšilimo Arkties ir subarkties regionai šyla du kartus greičiau nei įprastai, o tai reiškia, kad amžinasis įšalas nebėra toks tvirtas kaip anksčiau.

„Gali užtekti vos keleto užkratą turinčių virusinių dalelių ir pažeidžiamo organizmo, kad potencialiai patogeniški virusai būtų atgaivinti“, – sakė vienas iš mokslininkų Jeanas-Michelis Claverie'as. Regionai, kuriuose rasti šie milžiniški mikrobai, yra geidžiami dėl jų išteklių, ypatingai naftos. Tirpstant ledui Arktis taps kur kas labiau prieinama industriniam išnaudojimui.

„Jeigu būsime neatsargūs ir eksploatuosime vietas jų neapsaugoję, rizikuojame vieną dieną pažadinti tokius virusus, kaip mažieji raupai, kurie, kaip iki šiol manyta, buvo išnaikinti“ – pridūrė mokslininkas.

J.M.Claverie'as ir komanda 2003 m. tame pačiame regione atrado dar vieną virusą Pithovirus sibericum ir jį atgaivino laboratorinėje lėkštutėje. Mokslininkų nuostabai, skirtingai nei dauguma šių dienų virusų, nuo paskutinio ledynmečio likę senovės virusai yra ne tik didesni, bet ir kur kas sudėtingesni genetiškai.

M. sibericum turi 500 genų, o kitas 2003 m. atrastas Sibiro šeimos virusas jų turi 2,5 tūkstančio. O tuo tarpu gripo virusas turi tik 8 genus.

Komentarai (0)