Mokslininkai paaiškino, kodėl išgėrę žmonės elgiasi kvailai (2)
Helsinkio universiteto profesorius Roope Tikkanen tikina radęs atsakymą, kodėl vieni žmonės išgėrę būna agresyvūs, kiti elgiasi juokingai, o tretiems norisi meilės. Pasirodo atsakymas į šį klausimą gali būti užkoduotas genuose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai tikina atradę geną, kuris verčia žmogų elgtis keistai. Esą šis genas ir yra atsakingas už tai, kad vieni išgėrę yra linkę būti agresyvūs, o kiti tampa seksualiai aktyvūs ar tiesiog neįprastai elgiasi.
Žmonėms, turintiems šio geno mutaciją patariama vengti alkoholio arba netgi kreiptis pagalbos į psichiatrus. Manoma, kad šių žmonių organizme sutrikusi seratonino gamyba tose smegenų dalyse, kurios atsakingos už žmogaus santūrumą bei galimybę adekvačiai reaguoti į situaciją.
Prieš penkis metus atlikta studija teigė, jog yra tiesioginis ryšis tarp genų mutacijos ir žmogaus polinkio į smurtą. Psichiatras R.Tikkanen sakė: „Tyrimo rezultatai rodo, kad žmonės, turintys šią mutaciją labiau linkę į smurtą net būdami blaivūs. Jie taip pat gali turėti bėdų su savikontrole bei nuotaikos sutrikimus“.
Pasak mokslininko, ko gero visi pažįsta žmogų, kurio elgesys tampa nevaldomas, kai jis būna išgėręs. Kartais tam pakanka netgi nedidelio kiekio alkoholio. Jis įsitikinęs, jog toks žmogaus elgesys gali būti užkoduotas genuose.
R.Tikkanen ir kolegos rado receptoriaus, kuris žinomas kaip serotoninas 2B, mutaciją ir esą ji atsakinga už impulsyvų elgesį, ypač kai žmogus yra girtas.
Mokslininkai atliko unikalią studiją, kurios metu įvertino žmogaus impulsyvumą ir jo ryšį su alkoholiu. Dabar jie teigia, jog būtina atlikti išsamesnius tyrimus, kurių metu būtų stebimi pacientai, linkę į impulsyvumą. Esą jei rezultatai pasitvirtins, bus galima imtis prevencinių priemonių.
Nors R.Tikkanen sutinka, kad geriausia yra mažinti alkoholio vartojimą, tačiau ne ką mažiau svarbu išmokyti žmogų kontroliuoti savo elgesį ir tai galima padaryti psichoterapijos ar net medikamentų pagalba.
Apie seratoniną B2 ir jo mutacijas bei poveikį žmogui yra žinoma nedaug. Tačiau spėjama, jog jis yra atsakingas už impulsyvumą ir atsirandančius psichinės sveikatos sutrikimus.
Atliktoje studijoje teigiama, jog šią mutaciją gali turėti maždaug 2,2 proc. visų suomių, o tai reikštų daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Taip pat tvirtinama, kad seratonino B2 mutacija triskart dažniau nustatyta nuteistiesiems ir tiems, kad linkęs į impulsyvų elgesį.
