Aršios diskusijos atomazga: eksperimentas atskleidė, kiek kartų virintas vanduo mums yra geriausias (12)
Lietuvoje kilo didžiai mokslinė diskusija: galima vandenį virinti kelis kartus ar geriau to nedaryti? Kankinami abejonių padarėme tai, ką daro kiekvienas save gerbiantis mokslininkas – atlikome eksperimentą.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar padės rasti galutinį atsakymą šeši savanoriai, trys skirtingai paruošto vandens stiklinės kiekvienam ir Vilniaus universiteto Organinės chemijos katedros profesoriaus, daktaro Albino Žilinsko komentaras?
„Vanduo yra vanduo, ir jo virinimas jums nepakenks. Taigi galite virinti tiek kartų, kiek tik norite“, – pakvietęs į mėgintuvėliais apstatytą laboratoriją lyg kirviu nukirto profesorius.
Taigi atsakymą jau turime? Neskubėkite daryti išvadų…
Galbūt sveikatai net ir šimtą kartų virintas vanduo labiau nepakenks, tačiau skonio charakteristikos bei kai kurios kitos vandens savybės vis dėlto kinta. Pamėginome nustatyti, ar žmonės gali atskirti, kuris vanduo kiek kartų virintas.
Šeši savanoriai ragavo paprasčiausio Vilniaus vandentiekio vandens – nevirinto, virinto vieną kartą ir virinto daugiau kartų. Nežinančių, kurioje stiklinėje koks vanduo, ragaujančiųjų prašėme išrinkti patį skaniausią.
Rezultatai nebuvo „į vienus vartus“, tačiau dauguma skaniausiu išrinko vieną kartą virintą vandenį. Antroje vietoje liko nevirintas (kai kas pastebėjo, kad jis turi vamzdžio kvapą), o trečioje – virintas daugiau kartų.
Taigi – kažkoks skirtumas vis dėlto yra. Grįžtame pas profesorių.
„Virinimas gali būti labai naudingas – jo metu žūva daugelis vandenyje gyvenančių kenksmingų bakterijų. Jei vanduo yra drumzlinas, pavyzdžiui, rusvas nuo jame ištirpusios geležies, taip pat bus geriau daugiau pavirinti“, – vardijo virinimo privalumus A. Žilinskas.
Tačiau kodėl kinta skonis. Ir nebūtinai į gera?
„Jei ragautume gryno distiliuoto vandens, daugeliui jis pasirodytų labai neskanus. Nes esame įpratę gerti vandenį su priemaišomis. Vandenyje ištirpęs magnis, kalis, kalcis yra naudingi mūsų organizmui.
Pavyzdžiui, Vilniaus vandenyje yra tiek druskų, kiek mums reikia, todėl gerdami vandenį iš čiaupo galime nevartoti maisto papildų – magnio ir kalcio gauname pakankamai.
Virinimo metu vandenyje ištirpusios druskos nusėda arbatinuke. Dėl to vanduo darosi minkštesnis. Kuo daugiau kartų virinsime, tuo mažiau vandenyje liks ištirpusių druskų“, – paaiškino skonio kitimo fenomeną profesorius.
Galiausiai priėjome prie išvados – virinimas sveikatai nekenkia. Tačiau kuo daugiau kartų virinsime, tuo mažiau vandenyje liks ir naudingų ištirpusių druskų, vanduo vis labiau bus panašus į distiliuotą – gal ir nekenksmingą, tačiau neskanų ir mažiau naudingą.
Na, o išėjęs iš laboratorijos supratau ir tikrąjį daugkartinio virinimo trūkumą. Jis kenkia mūsų piniginei. Šildymui eikvojome energiją, už kurią reikės susimokėti. Tačiau leidome vandeniui atšalti, tad tą energiją eikvojome be reikalo. Taip ir blogėja pasaulio ekologinė situacija!
Na, o jei rimtai, tai kur kas kenksmingiau gerti nevirintą vandenį iš upės, negu penkiskart virintą iš unitazo. Dabar jau viskas aišku?.. Štai ir mums vis dar nelabai…
Arnoldas Lukošius