Mokslininkai išsiaiškino, kokia mirtis yra geriausia ()
Atlikę išsamią pasisakymų apie mirtį ir mirštančiuosius analizę, JAV mokslininkai išsiaiškino vienuolika geros mirties sąlygų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Sėkminga mirtimi“ pavadinę aplinkybes, kuriomis žmogui mirti yra maksimaliai komfortabilu, savo išvadas pateikė žurnale „American Journal of Geriatric Psychiatry“.
Nors kalbėti apie mirtį, suvokiant, kad ji tikrai neišvengiama, niekam nėra malonu, mes dažnai apie vieną ar kitą mirusįjį sakome „gerai mirė“. Arba – „priešui tokios mirties nepalinkėtum“.
Vystantis civilizacijai „geros mirties“ suvokimas irgi kito. Senovės graikai ar kokie vikingai tikėjo, kad gera mirtis – tik žūti su kardu rankoje. Jei didvyris nesugebėdavo žūti, o mirdavo nuo senatvės savo lovoje, tai būdavo lyg kokia nelaimė ir net gėda. Išties – koks gi tu didvyris, jei sukriošai ir iki tualeto nebenuėjai. Legendomis tokie netampa.
Dabar žuvusius su kardu rankoje laikytume kvailiais, o mirę jaunystėje, kai pats jėgų žydėjimas, tikrai nelaikomi laimingais.
Tačiau ir kalbėti apie mirtį labai bijome. Neseniai tyrimas parodė, kad Didžiojoje Britanijoje daugybė žmonių neapsirūpina senatvei tik dėl to, kad... bijo galvoti apie mirtį. Taip bijo, kad tiesiog vengia taupyti ar kaupti fonduose lėšas gyvenimo periodui, kuris skausmingai primena mirties neišvengiamumą.
Mokslininkai pasirodė drąsesni, tad pamėgino susisteminti trijų grupių žmonių, kurie tiesiogiai susiję su mirties akimirka, požiūrį. Ką gera mirtimi laiko mirštantys pacientai, jų šeimos nariai ir gydymo įstaigų darbuotojai?
„Pirmą kartą palyginome trijų su mirtimi artimiausiai susiduriančių pusių pozicijas. Mirtis – labai sudėtinga tema. Žmonėms nepatinka apie ją kalbėti. Tačiau labai svarbu sąžiningai ir atvirai aptarti, kaip kiekvienas mūsų nori užbaigti savo dienas žemėje“, – vieną straipsnio autorių Dilpą Jeste cituoja portalas lenta.ru.
Visos trijų žmonių grupių išsakytos sąlygos buvo suskirstytos ir kelias pagrindines grupes, o tos – į pogrupius. „Nustatėme vienuolika pagrindinių gerai mirčiai būtinų sąlygų“, – straipsnyje rašo tyrėjai.
Tai galimybė pačiam nustatyti jos sąlygas, skausmo nebuvimas, dvasinis ir religinis pasitenkinimas, emocinis komfortas, gyvenimo kelio išbaigtumo jausmas, galimybė rinktis gydymo priemones, orumas, šeimos buvimas šalia, gyvenimo kokybė, santykiai su gydytojais ir „kita“.
Trys pagrindinės sąlygos, kurias dažniausiai minėjo visų trijų grupių atstovai, buvo galimybė pasirinkti, kaip mirsi (paminėjo 94 proc.), skausmo nebuvimas (81 proc.) ir emocinis komfortas (64 proc.)
Kai kurias kitas geros mirties sąlygas skirtingos apklaustos grupės vertino gana skirtingai. Pavyzdžiui, mirštančiojo šeimos nariams labai svarbūs atrodė gyvenimo kelio išbaigtumas (80 proc.), gyvenimo kokybė, orumas ir šeimos buvimas šalia (po 70 proc.).
Tačiau patiems ant mirties slenksčio stovintiems pacientams to svarba atrodė gerokai mažesnė (35-55 proc. minėjo kiekvieną punktą). O štai religiją ir dvasingumą, atvirkščiai, pacientai minėjo dažniau (65 proc.) negu šeimų nariai (50 proc.)
Tyrėjai pripažįsta, kad jų gauti rezultatai nėra visai išbaigti, nes reikėtų surinkti kur kas daugiau duomenų. Tačiau jau dabar jie yra tikri, kad svarbiausias čia turėtų būti mirštančiojo balsas.
„Paprastai mirštantieji žino, ko jiems reikia, ir kalbėdami apie tai jaučiasi geriau“, – sako D.Jeste.
Tačiau, pripažinkime, mūsų kultūros realybė kol kas kitokia – už mirštantįjį visada viską geriau žino gydytojai ir šeimos nariai.