Štai ką tikėjimas daro jūsų smegenims

Ką reiškia nesutampa su realybę? Krikščionybėje yra nesutampančių su realybę dalykų tiek pat kiek ir muilo operoje. Tik pati istorija nesutampa su realybe, kaip ir dievas iš šventos dvasios. Bet visa kita yra iš realybės ir labai praktiškos. Dievas gali būti visko branduolys, bet jis neturi nieko bendro su jausmais ir emocijomis kurias skleidžia religija. Jei tave kažkas apvogė, bet tavęs dėl to neapėmė pyktis ir depresija, tai nėra savęs apgaudinėjimas ir tikrai niekuo nesusijęs su dievų ir šventaisiais. Tai grynai realaus pasaulio dalykas. Žinoma tai nekels pasitenkinimo, bet tikrai nėra ko pulti į depresija ir pikti. Nes tai nėra pasaulio pabaiga. Tas pats pritaikoma ir visoms kitoms REALIOMS situacijoms kurios nutinka. Nes tos situacijos realios ir emocijos kuriuos jos sukelia yra realios. Tik klausimas kokias emocijas tai sukelia. O kokias emocijas konkreti situacija sukels priklauso nuo pasaulėžiūros. Čia dievas ne prie ko ir tai nėra savęs apgaudinėjimas. Yra religijų ir pasaulėžiūrų kuriose dievo nėra, bet jos toms pačioms realioms situacijoms gali sukelti tokias pat emocijas kaip krikščionybė. Ar tai taip pat bus savęs apgaudinėjimas? Net tu pats turi kažkokia pasaulėžiūra, bet tu nesi dievas ir visko nežinai. Kadangi visos realybės nei vienas žmogus pilnai nesupranta, vadinasi pastoviai save apgaudinėja. Visi žmonės gimsta nuogi, basi ir be jokio turto ar žinių. Tik gyvendami jie viską įgyja. Bet kai gyvendami praranda tai ką įgijo, puola į depresija arba savižudybę. Nes galvoja, kad tai pasaulio pabaiga, nors realiai yra daug geresnėje padėtyje nei kai gimė. Va čia tai yra tikras savęs apgaudinėjimas neturintis nieko bendro su realybe. Nes jo žinių niekas iš jo nepavogs ir jomis pasinaudodamas gali susikurti dar geresnį gyvenimą nei turėjo. Bet save apgauna ir galvoja, kad tai pasaulio pabaiga. Tas pats ir su visomis kitomis situacijomis susijusiomis su emocijomis. Ir dievas čia ne prie ko. Ar tu į jį tiki ar ne. Bet tikėti (nesvarbų į krikščioniška dievą, budizmą ar dar ką nors) turi teigiama poveikį blogoje situacijoje. Nes tikėsi kad viskas bus gerai ir tai nėra savęs apgaudinėjimas. Nes jei busi gyvas ir dėsi visas savo pastangas į gerbūvį, tada ir bus gerai. Bet jei pulsi į depresija ir pasiėmęs virvę ieškosi medžio, tada gerai nebebus.

Nu ir prikomentuojat kai kurie nesamoniu... Apie medines pilis galiu pasakyt taip - statybos tradicijas visur pasauly nulemia vietiniu medziagu pasirinkimas. Lietuvoj neisimtis. Pas mus daug medzio ir siektiek akmenu su moliu - tai ir statem senovej pagrinde is ju. Na dar uzsiiminejom zemiu pervezinejimu is vienos vietos i kita... Dabar yra siektiek pazangesniu technologiju - kasam cementa ir liejam betona - o pliena armaturai perkam. Senoves salygom tas buvo neimanoma... O pvz europoje lietuvius ir dabar vertina kaip puikius medzio specialistus. Ten pacio statybinio medzio nelabai kas yra mate, paprasciausios lentos - nes savo miskus iskirte jau pries kelis simtmecius... O pas mus medienos atliekom ir malkom masiskai sildosi... Europieciam tai atrodo vos ne kaip ekologinis terorizmas... Nuvaro kaimietis - medi nusikerta ir malku kruvas kieme suvercia, kad paskui i peciu sukist. Europieciui sokas - kaip taip galima? Jie nukritusias sakeles, ir tai tik su savivaldos leidimais renka... Su religijom ir siuolaikiskumu tai nera jokio rysio. Cia viska lemia praktiskumas ir savikaina. Kryziuociai musu del to ir neuzkariavo - nes nemokejo prisitaikyt taip gerai kaip mes. Atvyko musu uzkariaut su muriniu piliu statymo ir griovimo technologijom - bet musu teritorijoj susimove, nes nerado uolynu pilim statyt. O is medzio nemokejo taip efektyviai surest pastatu kaip lietuviai. Del to mes ir atsilaikem. Del to kad efektyviau statem is medzio ir deginom kryziuociu statinius. Tikrai ne del kazkokios pagonybes. Isitvirtino kryziuociai tik Klaipedoj, ir tik kai iskirto viska aplinkui ir su pastoviu palaikymu resursais is juros. Taip kad nereikia niekint musu tradiciju su medienos naudojimu. Dar kita musu stiprybe - individualumas. Visi pasirenge perkast kaimynui gerkle konkurenciniais pagrindais... Del jo krikscionybe mums prilipo paskutiniems europoje, nes krikscionybe neindividuali. Tai didelems zmoniu masems mulkint skirta religija. Del senoves paveldo, nuvaziuokit pvz i kokia Krokuva, ten yra nemazai viduramziu paveldo. Tai galiu pasakyt krikscionybe labai stengesi naikint pvz senoves valdovu pavelda. Pvz sarkofagai yra tu visokiu karaliuku ne mazesnio didingumo kaip ir kokiu egiptieciu. Ir visa ta sistemingai naikino krikscionybes vadai, kisdami visokius savo "sventuosius" kaip alternatyva. Pradzioje mediniuose karstuose, kurie atrodo apgailetinai, net ir apkaustyti sidabrais ir aukso papuosimais palyginus su ikikrikscioniskais valdovu sostais ir sarkofagais. Prabanga pas krikscioniu vadus atsirado veliau, kai praplove smegenis daugiau durniu, kurie juos islaike. O pries tai tie resursai ejo pas visokius autonominius kunigaikstelius. Musuose paveldas sunaikintas - ir pakeistas krikscionisku "modernesniu" paveldu - bet pas lenkus ten daugiau islike... Taip kad nematau irgi ka cia niekint, tiesiog krikscionybe sunaikino ir pristate savu nesamoniu. Is senesnio paveldo liko tik piliakalniai - ivertinus zemiu pervezimo mastus vienam zmogui manau net ir egiptiecius su ju piramidem, ar kokius amerikos ciabuvius su ju sventyklom i vieta padetume... Musu zmoniu valdymo sistemos buvo paremtos lyderiu rinkimo ir tarpusavio konkurencijos, o ne ideologines paskirties. Vien del to viduramziais LDK su lenkais ir baltarusiais buvo imperijos dydzio - del efektyvesnes vadybos palyginus su europietiska krikscioniskaja ar azijos musulmoniskaja valdymo sistemomis. Mus nustelbe tik kai europa dalinai atsikrate valdyme religijos ir prasidejo renesansas. O jus cia kai kurie aiskinat, kad mes buvom atsilike. Cia europa tik musu visuomenes valdymo lygi kai pasieke - tesugebejo mus nustelbt kaip pazangos centra... But religiniu idiotu cia zemesnes kastos lygis, net nei but ekonominiu vergu... Ta puikiausiai irodo kad ir pvz vergovines Romos imperijos suklestejimas. Religija vel isitvirtino valdyme tik davusi vergoves panaikinima... O but savanorisku religiniu idiotu mano poziuriu isvis nediskutuotinas absurdas...

Šiek tiek nukrypimas į šoną. Man nežinoma jokia tauta, kuri kažkada nebūtų buvusi pagoniška. Vadovaudamosi tokia griežta prielaida, kad paveldas yra tik tai, kas seniausia, absoliučiai visos Europos tautos prieitų prie tos pačios išvados – „mūsų paveldas ne krikščioniškas, o pagoniškas“. Nes krikščioniška religija buvo atvežtinė absoliučiai visur. Net ten, kur ji atsirado, ji pakeitė vietinį kultą. Vadinasi, logiška išvada iš tokios prielaidos būtų tokia, kad krikščionybė, vaidinusi esminį vaidmenį Europoje ir pasaulyje 2000 metų ir suformavusi tokį pasaulį, kokį mes dabar turime, negali būti niekeno paveldas.

Krikščionybė yra paveldas ta prasme, kad tai buvo apie pusantro tūkstančio metų egzistavęs politinis reiškinys, sukėlęs katastrofiškas pasekmes civilizacijai. Tą reikia atsiminti, kad niekada nebeleisti kažkam panašiam pasikartoti. Šiandieninė gi politinė sistema būtent prisimenant blogą patirtį yra griežtai atribota nuo religijų, o šiandieninė kultūra prieš 4-5 šimtečius išsilaisvinusi iš politinės krikščionybės nebeturi su ja nieko bendro. Tuo nesunku įsitikinti atsivertus literatūros ir menų chrestomatijas XIX - XX a. ir pabandžius jose rasti krikščionybę. "Pagonybė" irgi niekur nedingo, tiesiog vietinės religijos susiliejo su krikščionybe, dėl to šiandien, tarkim, Airija ir Lietuva turi techniškai tas pačias krikščioniškas šventes, bet jų šventimo tradicijos neturi tarpusavyje nieko bendro. Realiai praktiškai visos šventės Eurpoje savo turiniu atspindi būtent senąsias religijas, tik užvadintos krikščioniškai.

Krikščionybė yra paveldas ta prasme, kad tai buvo porą tūkstančių metų egzistavęs politinis ir kultūrinis reiškinys, sukėlęs įvairių pasekmių civilizacijai. Ne pats blogiausias, mano galva, yra buvę nepalyginamai blogesnių.

Dvasingumas, projektuojamas į išorę(religija) yra ydingas. Gnostikai apie tai ir kalbėjo. Tokia projekcija, veikianti ant žmogaus psichikos pamatų(šiuolaikinė religija), yra, kaip istorija mums rodo, pavojinga. Tačiau tai nekeičia fakto apie žmogaus psichiką. Noras suprasti/pajusti/tapti dalimi kažko "didesnio" niekur nedingo šiandieniniame žmoguje, tačiau yra daug geriau maskuojamas pagundų. Šiandieninis žmogus šį "jausmą" projektuoją taip pat į išorė - technologijas. Kad ir kiek daug mokslas mums gali paaiškinti, tačiau į daugybę klausimų atsakymo vistiek nebus. Dėl šio susipriešinimo visuomenė tampa išsibalansavusi ir ne vieninga. Galima kelti hipotezę, kad visuomenė artėja prie evoliucijos taško, kuomet moneta nustos suktis ir pamatysime, kas atsivers: herbas ar skaičius, nors siekiamybė turėtų būti balansavimas tarp abiejų.

Applause! http://it.lrytas.lt/laboratorija/biblij ... -penio.htm