Pagal Oksfordo universiteto psichologinį testą Trumpas yra didesnis psichopatas už Hitlerį, tačiau ir Hilary Clinton atsilieka ne taip jau daug ()
Neseniai respublikonų kandidato į prezidentus elgesį išanalizavę specialistai tvirtina, kad Donaldas Trumpas turi daugiau psichopatinei asmenybei būdingų bruožų nei Adolfas Hitleris, rašo „The Independent“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasitelkęs standartinę psichometrinę priemonė Oksfordo universiteto mokslininkas Kevinas Duttonas įvertino abu kandidatus į prezidento postą ir ne vieną istorinę asmenybę.
D. Trumpas su rinko 171 balą ir pralenkė A. Hitlerį. Tokia tiesa paaiškėjo specialistams apsvarsčius, kiek balų kiekvienas iš jų būtų surinkęs pagal tam tikrų klausimų sąrašą.
Sąrašo viršūnėje – 189 balus surinkęs Saddamas Husseinas. O štai Hilary Clinton, į kurios kandidatūrą dedama daugiausia vilčių, surinko 152 balus ir pateko į pirmuosius 20 proc. vertintų asmenybių.
Psichopatinės asmenybės bruožų nustatymo metodu tiriamieji vertinami pagal penkis požymius, tarp kurių – baimės nejutimas, atsparumas stresui ir šaltakraujiškumas.
Tyrimą inicijavęs K. Duttonas sako: „Nustatyta, kad psichopatinės asmenybės bruožai būdingi ir žymiausiems lyderiams, ir didžiausiems tironams, bet tik tų bruožų derinys lemia konkretų tokios asmenybės elgesį.
Pavyzdžiui, asmuo, apibūdinamas kaip turintis didžiulę įtaką, bebaimis ir šaltakraujis, gali būti ryžtingas lyderis, gebantis priimti nešališkus sprendimus. Deja, jei be šių bruožų lyderiui būdingas ir polinkis kaltinti kitus, jis gali imtis vykdyti genocidą ir skelbti demagogiją.“
D. Trumpo ir H. Clinton lyderių savybes vertinti sunku, nes ir vienas, ir kitas surinko pakankamai daug tiek apie teigiamas, tiek apie neigiamas savybes spręsti leidžiančių balų. Pagal visuomenei daromą poveikį ir baimės nebuvimą D. Trumpas pranoko A. Hitlerį, o H. Clinton pralenkė Romos imperatorių vertinant N. Makiavelio aprašytą egocentriškumą.
Psichopatinėms asmenybėms būdingas patologinis melavimas, labai aukštas savęs vertinimas, impulsyvumas ir negebėjimas kontroliuoti savo elgesio bei prisiimti atsakomybės už savo veiksmus.
Nieko stebėtina, kad psichopatinės asmenybės dažniau renkasi vienas profesijas nei kitas. Vertinant pagal aštuntajame dešimtmetyje sudarytą psichopatinių sutrikimų kontrolinį sąrašą, psichopatinės asmenybės nelinkę išgyventi sąžinės priekaištų dėl destruktyvių veiksmų ir nepasižymi empatija.
Būtent tokie bruožai būdingi vadovams, beatodairiškai atleidžiantiems daugybę darbuotojų, kad būtų išgelbėta įmonė. Be to, psichopatinės asmenybės gali būti impulsyvios, mokančios manipuliuoti ir nepripažįstančios dorovinių normų.
Visiškai neseniai Scotto Lilienfeldo atlikti tyrimai rodo, kad psichopatinės asmenybės visiškai nebijo dominuoti. Toks charakterio tvirtumas pageidautinas einant teisėjo ar chirurgo pareigas. Psichopatinės asmenybės labai dažnai renkasi ir žurnalisto, policijos pareigūno profesijas ir net dvasininko kelią.