Mikroorganizmų atsparumo antibiotikams prevencijai reikalingi išsamūs polifermentinių preparatų savybių tyrimai mažinti ir netgi  nutraukti atsparumo faktorių perdavimą mikrobų bioplėvelės viduje. Apie tokio metodo praktinį pritaikymą svajoja daugelis gydytojų.

Mokslininkų laukia tolimesnis subtiliųjų mechanizmų enzimų kontrolės imuninio atsako tyrinėjimas ir enzimoterapijos preparatų panaudojimas taikant imunoterapiją ginekologijoje, kardiologijoje, pulmonologijoje, nefrologijoje ir kt.

Galima kalbėti apie sisteminės enzimoterapijos įtaką atjauninimo procesams, t.y. kamieninių ląstelių funkcinio aktyvumo padidinumui ir ląstelių vidaus atnaujinimo indukcijai, o bendrai – kaip apie perspektyvų regeneracinės medicinos instrumentą.

Sisteminės enzimoterapijos pagalba galima prailginti aktyvaus gyvenimo metus, ištirti kombinuotus polienzimų preparatus kaip geroprotektorius, leidžiančius įveikti biologinį amžių, tai yra, optimizuoti natūralaus senėjimo procesus.

Tolesnio patikslinimo reikalauja gausūs metaboliniai efektai, susiję su sisteminės enzimoterapijos įtaka lipidų ir kitų biomolekulių peroksidacijai, atveriantys naujas virusinių hepatitų, hiperlipidemijos, nutukimo, aterosklerozės gydymo galimybes.

Didelį gydytojų susidomėjimą sukelia tolesnės sisteminės enzimoterpijos taikymo galimybės  pūliuojančioje chirugijoje, detoksikacijos atlikimui esant sunkioms pūlinėms – septinėms komplikacijoms.

Ypatingą vietą užima polifermentinių preparatų tyrinėjimas onkologijoje.

Perspektyvūs tolesni gydomųjų – sveikatinimo sisteminės enzimoterapijos preparatų efektų tyrinėjimai atstatomojoje, sporto, karinėje, aviacijos ir kosminėje medicinoje.

Įsivaizduojamas labai svarbus enzimų įtakos nespecifiniams organizmo apsaugos mechanizmams tyrinėjimo tęsimas, adaptacinis potencialas ir šachtininkų, naftininkų, gelbėtojų, pramonės darbuotojų, susijusių su cheminės ir fizinės rizikos faktoriais, optimalios gyvybinės veiklos ir darbingumo užtikrinimas, o taip pat naujų metodikų vystymas sisteminės enzimoterapijos farmakoterapinėje reabilitacijoje po adaptacijos nutrūkimų, esant imunodeficito būklėms ir t.t.

Šiuo metu SET metodo taikymo efektyvumas įrodytas klinikiniais tyrinėjimais daugiau nei 15 –oje medicinos sričių, įskaitant vidinius ir chirurginius susirgimus, akušeriją ir ginekologiją, dermatovenerologiją, neurologiją, oftalmologiją, stomatologiją, infekcinius susirgimus, vaikų susirgimus ir kt.

Per paskutinius 15 metų SET metodo pagalba tik Rusijoje apgintos apie 32 daktarų disertacijos ir daugiau kaip 90 kandidatinių disertacijų, gauta daugiau kaip 30 patentų, publikuota daugiau nei 1 500 mokslinių straipsnių, išleistas didelis kiekis monografijų, priemonių ir instrukcijų gydytojams. Tampa vis labiau akivaizdu, kad kiekvienas gydytojas, nepriklausomai nuo specializacijos, turi gerai žinoti sisteminės enzimoterapijos pagrindus. Galų gale gydymo efektyvumas ir saugumas  priklauso nuo gydytojo  sugebėjimų teisingai įvertinti visas sisteminės enzimų terapijos galimybes, pagrįstas giliomis klinikinės medicinos žiniomis.

Sisteminė enzimoterapija seniai nustojo būti elitine medicinos sritimi, prieinama tik “nusimanantiems gydytojams” ir turtingiems pacientams. Dabar ją plačiai naudoja šeimyninėje medicinoje kompleksiniam visų šeimos narių sveikatos palaikymui. Daugelis pacientų ir gydytojų gerai žino, kad kartu su subalansuota mityba ir mankšta, polienzimų preparatai būtini ne tik sveikatos išsaugojimui, bet ir susirgimų rizikos sumažinimui ir pasipriešinimui ligas sukeliantiems mikrobų procesams, o apskritai – gyvenimo kokybės pagerinimui. Tarptautinių ekspertų duomenimis, kiekvienais metais 20% padidėja pacientų, vartojančių sisteminės enzimoterapijos preparatus, kiekis.

Profilaktinis sisteminės enzimoterapijos potencialas sudrebina tyrėjų vaizduotę, o praktinis pritaikymas padeda pažvelgti į ateitį ir įsivaizduoti begalines molekulinės terapijos, su kuria susietos žmonijos viltys sveikatai ir ilgaamžiškumui, galimybes.

Atsiradusi galimybė įvairios specializacijos gydytojams korektiškai įsikišti į subtilius imuno – uždegiminius procesus ir gyvybinę žmogaus organizmo veiklą sisteminės enzimoterapijos pagalba yra ryškus fundamentalaus požiūrio į mediciną realizavimo pavyzdys. Žmogaus sveikatos apsaugos sistemos ateitis glaudžiai surišta ir nustatoma moksliniais molekulinės medicinos,  kuriai priklauso ir sisteminė enzimoterapija, atradimais.

Ekologinės negerovės ir ekologinės katastrofos tiesiogiai kelia klausimą apie sisteminės enzimoterapijos preparatų naudojimą profilaktiniais tikslais platiesiems gyventojų sluoksniams.

Netolimoje ateityje mūsų, be abejonės, laukia nauji pasiekimai inžinerinėje pramoninėje enzimologijoje, kurie leis žymiai praplėsti išleidžiamų enziminių preparatų spektrą. Šiandien jie yra patys subtiliausi fiziologiniai ir atrankiniai instrumentai efektyviam ir saugiam poveikiui esant įvairioms patologijoms, todėl sunku net įsivaizduoti mūsų akyse vykstančių naujovių medicinoje mastelius. Visiškai akivaizdu, kad tolesnis sisteminės enzimų terapijos teorinių ir eksperimentinių pagrindų vystymasis nustatys daugelį krypčių klinikinėje XXI amžiaus medicinoje.

Naudota literatūra

1. Kl EINE M\Y. PAKŠT II Die \Yirkung eincr oralcn En/ymthcrapic aufe\peri-mcntcll erzeugte llamatomc. Forum dcs prakt und Allgcmeinarztes. 1988; 27, 42.

2. FUJISAKISY.IUJISAKIJI.YOSHIDAclal.BioclK-micalaspecLsofproleiiiasc treatment on chronic inflammation. J. Otolaryngol. Jpn. 1985:88,1061-1066

3. OZOLAS J, ANSBERGS J. Systemic Enzymes and Sore Throat. Latvijas Arsts. 2003; 10,46-48; Doctus. 2003; 9,20-21; Materia Medica. 2003; 9,7-12.

Komentarai (1)