Kinijos ūkiuose ir ligoninėse atliktas pirmas sisteminis bakterijų atsparumo „paskutinės vilties“ antibiotikams pateikė kelias labai jau prastas žinias. Pirma – atsparumas antibiotikams išplitęs kur kas daugiau, nei tikėtasi.

Antra – bakterijoms atsparumą suteikiančius genus perneša musės, rašo newscientist.com. Vadinamieji „paskutinės vilties“ antibiotikai, kaip jau galima spėti iš pavadinimo, yra paskutinė gynybos linija prieš bakterijas, kurios yra atsparios visiems kitiems vaistams. Dažnai vienoje iš paskutinių gynybos linijų stovi karbapenemų grupės vaistai, tačiau dabar po pasaulį pradėjo sklisti bakterijų genas, suteikiantis atsparumą ir šiems vaistams. O kai karbapenemai nesuveikia, vilties išgelbėti žmogaus gyvybę lieka labai nedaug.

Vienas iš tokių viltį teikiančių vaistų yra antibiotikas kolistinas, tačiau 2015 metais Kinijoje pradėjo ir šiam vaistui atsparios bakterijos. Baisiausia tai, kad genu bakterijos gali dalintis net tada, kai tų bakterijų rūšys būna skirtingos. O nuo 2015 metų atsparumo kolistinui genas mrc-1 buvo aptiktas dar 24 šalyse. Tiesa, nors pirmą kartą toks atsparumo genas identifikuotas Kinijoje, negalima užtikrintai teigti, kad toje šalyje jis ir atsirado.

Kita vertus, tokia galimybė yra labai tikėtina, nes, nors šis genas žmonėms gydyti Kinijoje ir nenaudojamas, 8000 tonų šio vaisto kasmet yra sunaudojama gyvulininkystės (dažniausiai kiaulių) ir paukštininkystės fermose, skatinant produkcijos augimą. Nuo balandžio įsigalios draudimas kolistiną naudoti žemės ūkio reikmėms ir antibiotikas bus rezervuotas tik žmonių gydymui, tačiau gali būti, kad nepataisoma žala jau padaryta.

Musės gali užbaigti antibiotikų erą

Naujame sisteminiame atsparumo kolistinui ir karbapenemams tyrime, kuris buvo atliekamas keliuose Kinijos regionuose, Kardifo universiteto (JK) mokslininkas Timas Walshas su kolegomis nustatė, kad dviejuose dideliuose miestuose kolistinui atsparių bakterijų turi apie vieną procentą ligoninių pacientų. Ir tai – nepaisant fakto, kad kol kas Kinijoje kolistinas žmonėms gydyti nenaudojams.

Šiurpinančius tyrimo rezultatus publikavo recenzuojamas žurnalas „The Lancet“. O dabar, panašu, paaiškėjo, kad atsparumo šiems antibiotikams genas atsirado būtent fermoje. Kitame, susijusiame tyrime, kuris taip pat publikuotas visai neseniai, ta pati mokslininkų grupė informuoja, kad net trečdalis bakterijų, paimtų nuo gyvūnų paukščių fermose ir nuo mėsos parduotuvėse, pasižymėjo atsparumu karbapenemams, o ketvirtis – ir atsparumu kolistinui.

Ir baisiausia tai, kad šie atsparumą suteikiantys genai turi savo „avialinijas“. Dar didesnė atsparumą įgijusių bakterijų koncentracija aptikta fermose gyvenančių šunų išmatose ir ant musių. Tai yra pirmas kartas, kai publikuoti tokie tyrimo rezultatai, verčiantys daryti prielaidą, kad atsparumą antibiotikams platina musės.

„Jų gebėjimas užteršti aplinką kelia milžinišką pavojų visuomenės sveikatai“, - nerimastingai informuoja specialistai. Tikėtina, kad būtent dėl to ligoninių pacientai, gyvenantys toliau nuo ūkių, vasaromis atsparių bakterijų turėjo taip pat dažnai, kaip ir gyvenantys greta fermų. „Vasarą musės tas bakterijas išnešioja po visur“, - skundėsi T.Walshas.

Padeda ir kregždės

Vienas iš netikėtų atradimų, padarytų atlikus pilnus bakterijų genomo surašymus, buvo atsparumą suteikiančių genų aktyvumo skirtumai. Pasirodo, mrc-1 turinčių ir jį aktyviai naudojančių bakterijų kiekiai yra labai skirtingi. Paukštidėse beveik visos vištos turėjo bakterijų su mrc-1 genu, tačiau tik pusės vištų bakterijos iš tiesų buvo atsparios kolistinui. Tai reiškia, kad potencialus atsparumas bakterijoms yra kur kas didesnis, nei galima teigti pagal standartinių atsparumo antibiotikams testų rezultatus.

Mokslininkai daro išvadą, kad paukštidėse, kiaulidėse, prekybos centruose ir žmonių organizmuose gyvenančių bakterijų DNR sudėtis yra tokia panaši, kad atsparumas kolistinui ir karbapenemams veikiausiai iš pradžių išplito paukštynuose, o vėliau pateko į žmonių organizmus. Tai yra aiškus ženklas, tik patvirtinantis ankstesnių tyrimų rezultatus, rodančius, kad antibiotikų naudojimas žemės ūkyje turi neigiamų pasekmių žmonių populiacijos atžvilgiu, sako Vašingtono universiteto (JAV) mokslininkas Lance'as Prince'as, atsparumu pasižyminčių bakterijų radęs ant JAV prekybos centruose pardavinėjamos mėsos.

„Nerimą man kelia tai, kad dabar Kinijoje kolistinas bus pradėtas naudoti žmonių medicinoje“, - sakė mokslininkas, pridūręs, kad dėl to gali įvykti tikras bakterinių infekcijų, atsparių kolistinui sprogimas dėl to, kad suaktyvės dabar snaudžiantys mrc-1 genai. Ir problema turi potencialo plisti labai toli. T.Walshas su kolegomis antibiotikams atsparių bakterijų rado ir kregždžių išmatose tose pačiose Kinijos fermose.

Tikėtina, kad šie paukščiai atsparumo geną perneša ir į savo vasarojimo vietas pietryčių Azijoje. T.Walshas baiminasi, kad nutraukus kolistino naudojimą Kinijos ūkiuose, šio antibiotiko gamintojai veršis į tokias valstybes, kaip Vietnamas ar Tailandas, tokiu būdu sudarydami puikias atsparumo vystymosi sąlygas ir tose šalyse.

Komentarai (1)