Įdomiausi dalykai, kurių tikrai nežinojote apie sviestą: nuo istorijos iki netikėto ir naudingo poveikio sveikatai

Kalbėjimas apie maisto kenksmingumą ar nauda tai tas pats kas kalbėjimas apie dievo egzistavimą. Dažniausiai paremtas menkaverte statistiką kuriai įtaką gali turėti šimtai tūkstančių skirtingu faktorių. Ir tokių nuomonių plitimą aktyviai skatina tu produktu gamintojai arba jų konkurentai. Sviesto kaip didžiausio blogio paplitimas tikrai nebuvo be margarino gamintojų įsikišimo. Bei žmonės visada nori rasti kaltus, net jei tam trūksta žinių ar technologijų vis tiek atsitiktinai į ką nors bes pirštu ir jį apkaltins. Nes juk turi būtinai rasti kalta. Todėl man nusispjauti į visus su maistu susijusius patarimus. Ką norių tą valgau. Kiek noriu tiek valgau. Nes velniai žino kas ir kiek kenkia ir iš vis ar sulauksime to laiko kai tai pradės kenkti ar greičiau nuo ko nors kito mirsim. Juk amžinai vis tiek negyvensim. O tos mintis, kad reikia apmokestinti "nesveika" maistą (sviestą) ir atpiginti "sveika" maistą (margariną) yra kaip skaitmeninių laikmenų apmokestinimas.

Geriausia valgyti tai ką pats gali pasidaryti virtuvėj, primityviom sąlygom. Jo negali pasidaryt dažniausiai reikia vengti

Tiesiog maisto pramonės interesas vartoti kuo mažiau brangių žaliavų (baltymų, gyvulinių riebalų) ir kuo daugiau pigių žaliavų (angliavandenių, augalinių riebalų(aliejų)). O tai nelabai suderinama su sveika mityba.

Yra tokių, kurie nesugeba pasigaminti nė kiaušinienės jos neprideginant Namų salygomis sudėtinga išsikepti ir šakotį ar sluoksniuotos tešlos užsimaišyti, bet tai nereiškia, kad tai blogai. Namų sąlymogis sunku pasiruošti ir migdolų miltus, o ką kalbėti apie visiems jau įprastus kvietinius miltus. O kur dar sūriai! Maisto pramonės interesas patenkinti klientų poreikius. Jei dauguma nori pigių produktų, tai ir gausi transriebalus ir cukrų. Jei nori gerų produktų ir už tai pasiryžęs mokėti - tą ir gausi.