Stresą gyvenime sukeliantys išgyvenimai, tokie kaip vaiko mirtis, skyrybos ar atleidimas iš darbo, kaip atskleidžia naujausi tyrimai, gali pasendinti smegenis mažiausiai ketveriais metais, skelbia Viskonsino universiteto medicinos ir visuomenės sveikatos mokyklos ekspertai įvardijo 27 gyvenimo situacijas, galinčias vėlesniame gyvenime susilpninti kognityvines funkcijas.

Anot tyrimo, pakanka ankstyvajame amžiuje išgyventi bent vieną iš šių stresinių situacijų, ir žala smegenims bus juntama ir vėliau.

Mokslininkai dirbo su 1320 žmonių, kuriems atlikta daug neurologinių testų, tiriančių skirtingas smegenų zonas, įskaitant ir atminties.

1232 dalyvavusiųjų tyrime buvo baltaodžiai, o 82 – juodaodžiai. Visi šie žmonės gyvenime patyrė stiprių stresinių situacijų. Vidutinis dalyvių amžius – 58 metai.

Tyrimas atskleidė, kad juodaodžiai gyvenime patiria net 60 proc. daugiau streso nei baltaodžiai.

Tyrimo išvados paskelbtas ne kokiame nors itin skaitomame žurnale, bet Tarptautinėje Alzheimerio asociacijos konferencijoje Londone.

Mokslinis darbas nesigilino į demencijos riziką, tačiau ekspertai padarė išvadą, kad stresinės patirtys gali sukelti pakitimų smegenyse, vėliau savaime prisidedančių prie šios ligos vystymosi.

Kitas tyrimas yra iškėlęs prielaidą dėl tikėtino streso ir lėtinio uždegimo, galinčio paspartinti demencijos vystymąsi, ryšio.

Vyriausioji mokslo darbuotoja Alzheimerio asociacijoje mokslų daktarė Maria Carrillo, teigė, jog „stresą sukeliantys įvykiai, į kuriuos tyrėjai labiausiai kreipė dėmesį, buvo skirtingi: tėvų netektis, patirta prievarta, darbo ar namų praradimas, skurdas, gyvenimas pavojingoje kaimynystėje, skyrybos“.

Mokslininkė taip pat pridūrė, jog kai kuriems vaikams net mokyklos keitimas gali būti streso kupina patirtis.

Mokslų daktaras tyrimo vadovas ir Alzheimerio draugijos įkūrėjas Dougas Brownas atskleidė: „Mes žinome, jog išsitęsę stresą sukeliantys įvykiai gali daryti įtaką mūsų sveikatai, tad nestebina, jog ši studija atskleidusi, kad stresas gali paveikti tiek atmintį, tiek ir mąstymo vėlesniame gyvenime galimybes“.

„Kad ir kaip bebūtų, vis dar reikia nustatyti, ar stresą keliantys dalykai gali padidinti demencijos riziką“, – akcentuoja jis.

D. Brownas kalbėjo, jog streso vaidmens tyrimas yra komplikuotas, o išvados rodo, jog „turėtų būti daroma daugiau, norint padėti žmonėms, gyvenantiems nepalankioje aplinkoje t. y. turintiems daugiausia galimybių patirti stresą“.

Ekspertai įvardijo 27 stresines situacijas:

*kurso kartojimas antrus metus mokykloje;

*išsiuntimas iš namų kaip bausmė prasikaltus;

*tėvo ar motinos bedarbystė;

*vieno ar abiejų tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu;

*vieno ar abiejų tėvų piktnaudžiavimas narkotikais;

*išmetimas iš mokyklos;

*pašalinimas iš mokyklos ar nušalinimas nuo pamokų;

*nesėkmė mokykloje ar aukštojo mokslo institucijoje;

*atleidimas iš darbo;

*ilgalaikė bedarbystė;

*tėvų netektis;

*tėvų skyrybos;

*sutuoktinio ar partnerio neištikimybė;

*reikšmingi nesutarimai su uošviais;

*brolio ar sesers netektis;

*vaiko netektis;

*sunki trauma vaikystėje;

*namų praradimas dėl gaisro, potvynio ar stichinės nelaimės;

*fizinė prievarta;

*seksualinė prievarta;

*rimti teisiniai sunkumai;

*kalėjimas;

*bankrotas;

*finansiniai nuostoliai ar turto praradimas;

*gyvenimas iš socialinių išmokų;

*karinė tarnyba;

*karas.

Komentarai (2)