Stanfordo universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kokį poveikį gali padaryti net ir nedidelis skaičius tėvų, atsisakiusių paskiepyti vaikus nuo tymų. Rezultatai parodė, kad dėl kelių kietakakčių ligoninėse tymais sergančiųjų gali patrigubėti, rašoma „ScienceAlert“.

Vakcinos gelbėja gyvybes – tą rodo jau daug dešimtmečių beveik išnykusios pavojingos ligos, tokios, kaip tymai ar poliomelitas.

Deja, alternatyvių tiesų pasaulyje atsiranda žmonių, skleidžiančių abejones vakcinavimo nauda – todėl dalis tėvų nebeskiepija savo vaikų arba stipriai pavėlina jų skiepijimą.

Dėl tokių sprendimų gali nukentėti ne tik jų atžalos, bet ir niekuo dėti vaikai.

Stanfordo universiteto ir Bayloro medicinos koledžo mokslininkai atliko modeliavimą, kuris parodė, kokią įtaką visuomenės sveikatai bei ekonomikai gali padaryti net ir keli prieš vaikų skiepijimą nusiteikę tėvai.

Į savo skaitinį modelį mokslininkai įtraukė tymų–epideminio parotito–raudonukės (MMR) skiepus bei tymų virusą ir išnagrinėjo tūkstančius skirtingų scenarijų, kuriuose skyrėsi tėvų, išvis atsisakiusių arba pavėlinusių vakcinavimą, skaičius.

Skaitinio eksperimento metu tyrėjai stebėjo, kokį poveikį šis skaičius daro hipotetiniams tymų ligos proveržiams.

„Tymų virusą šiam eksperimentui pasirinkome todėl, kad tai ypač greitai plintanti liga. Jei skiepijimo atvejų mažėtų, didžiausia tikimybė, kad susidurtume su šios ligos proveržiais“, – sako tyrimui vadovavęs Nathanas Lo iš Stanfordo universiteto.

Modeliavimo rezultatai parodė, kad jei dviejų-vienuolikos metų amžiaus vaikų, paskiepytų MMR vakcina sumažėtų bent penkiais procentais, per metus šioje amžiaus grupėje susirgimų tymais padaugėtų triskart.

Skaitiniame eksperimente buvo naudotas JAV atvejis, kur tymais susirgusių šios amžiaus grupės vaikų per metus padaugėtų nuo 48 iki 150.

Nors šie skaičiai, įvertinus JAV populiaciją, nėra dideli, mokslininkai mato pavojų, nes tymai yra ypač greitai plintanti liga, sukelianti labai rimtas pasekmes ar net mirtį. Ši liga vis dar yra laikoma viena pagrindinių vaikų mirtingumo priežasčių, žinoma, daugiausiai jaunų gyvybių nusinešanti besivystančiose šalyse, kuriose skiepai nuo tymų vis dar nėra paplitę.

Prieš atrandant skiepus nuo tymų, kasmet visame pasaulyje nuo šios ligos mirdavo milijonai vaikų. Nuo tada ši liga stabiliai nyksta. Pasaulio Sveikatos organizacijos duomenimis, nuo 2000-ųjų iki 2015-ųjų tymų vakcina išsaugojo 20,3 mln. vaikų gyvybių visame pasaulyje.

Visada egzistuoja nedidelė populiacijos dalis, kuri negali būti paskiepyta dėl medicininių priežasčių (pavyzdžiui, vaikai su imuninės sistemos sutrikimais), arba dėl to, kad yra per jauni (MMR vakciną galima skirti tik vyresniems nei metų vaikams). Visi jie yra ypač pažeidžiami pavojingiems virusams.

Dauguma tymų ligos atvejų į paskiepytas visuomenes atneša keliaujantys tose šalyse, kuriose virusas vis dar gyvybingas – jie sukelia riziką susirgti tiems, kas neapsaugotas skiepais.

Idealiu atveju, 90-95 procentai žmonių turėtų būti vakcinuoti ir virusas turi labai mažus šansus kažką užkrėsti – toks kolektyvinis imunitetas apsaugo labiausiai pažeidžiamus populiacijos narius.

Tad žmonės, atsisakantys skiepyti vaikus arba pavėlinantys jų skiepijimą, ne tik kelia riziką sau, bet ir visuomenei, nes tokiu būdu silpnina kolektyvinį imunitetą.

Stanfordo universiteto mokslininkai ne tik modeliavo poveikį visuomenės sveikatai, bet ir tyrinėjo, kokį ekonominį poveikį gali padaryti net ir nedidelis MMR vakcinavimo sumažėjimas.

Tyrimas parodė, kad sumažėjus paskiepytų vaikų penkiais procentais, sveikatos apsaugos sistema patirtų apie 2,1 mln. JAV dolerių papildomų išlaidų. Mokslininkai pažymi, kad į šią sumą nebuvo įtrauktos asmeninės šeimų išlaidos gydymui, efektas tėvų profesinei karjerai bei kiti nuostoliai.

Tyrėjai tikisi, kad šio eksperimento rezultatai padės kurti efektyvesnes sveikatos apsaugos politikos priemones, kurios yra ypač svarbios šiandien, kai vaikų neskiepijančių tėvų skaičius auga.

Komentarai ()