Nuovargis, galvos skausmas, silpnumas – tai tik keli pirmieji požymiai, kad organizmui trūksta vandens. Vanduo dalyvauja visuose medžiagų įsisavinimo ir šalinimo procesuose. Vanduo nuolat reikalingas organizmo gyvybinei veiklai palaikyti.

Angliavandeniai geriausia dirba rytais, baltymai – vakarais, o vanduo – visą parą. Kiekvienam kūno svorio kilogramui turi tekti 30 ml skysčių. Dietologai nerekomenduoja nei per treniruotes, nei poilsio metu gerti gazuoto mineralinio vandens.

Pirmiausia, angliarūgštę dirgina skrandžio gleivinę ir skatina apetitą.

Antra, gazuoti gėrimai trukdo medžiagų apykaitai.

Būtinai reikėtų išgerti po 1 stiklinę vandens 30 minučių prieš valgį. Tokiu būdu paruošiame savo virškinimo organizmą darbui ir pageriname medžiagų apykaitą. Juk bet kuriai biocheminei reakcijai reikia vandens, kad ji galėtų vykti sklandžiai.

Vanduo mums reiškia gyvybę. Vanduo žmogui apskritai yra svarbiausias elementas. Be maisto galime išgyventi savaites, be gėrimo tik kelias dienas.

Vanduo – beskonis, bekvapis, bespalvis gyvybiškai svarbus skystis, kurio yra visuose kūno audiniuose. Tai – transportavimo priemonė (kraujas, šlapimas, prakaitas) ir beveik visų medžiagų tirpiklis ląstelėse. Vanduo reguliuoja kūno temperatūrą, garuodamas ištraukia šilumą, atiduoda ją aplinkai su prakaitu.

60–65 procentus mūsų kūno sudaro vanduo. Vyrų kūne skysčių dalis yra didesnė nei moterų, jaunų žmonių – didesnė nei pagyvenusių.

Kas atsitinka, kai kūnui ima trūkti vandens?

• Netekus 0,5 procentų kūno svorio vandens, atsiranda troškulio pojūtis, verčiantis mus gerti. Troškulys signalizuoja, kad kūnui trūksta skysčių.
• Kai netenkame 2 procentų kūno svorio vandens, pajuntame nuovargį, silpnumą, sunkiau sekasi dirbti protinį darbą.
• Praradus 4 procentus kūno svorio vandens, ima skaudėti galvą ir nusilpsta raumenys.
• Kai trūksta 5 procentų kūno svorio vandens, prasideda spazmai, žmogus netenka sąmonės.
• 15 procentų kūno svorį atitinkančio vandens kiekio praradimas gali būti mirtinas.

Kai ima trūkti vandens, sutirštėja kraujas, pablogėja organų aprūpinimas deguonimi. Širdžiai tenka stipriau pumpuoti kraują, padažnėja pulsas. Drastiškai sumažėja kraujo spaudimas. Ypač seniems žmonėms iškyla apopleksijos grėsmė. Oda ir gleivinės išdžiūsta. Taip pat ir smegenys negauna pakankamai kraujo – nusilpsta koncentracija. Virškinimas tampa vangus. Kenksmingos medžiagos šalinamos lėtai. Dėl ilgalaikio vandens trūkumo gali sutrikti inkstų veikla ir atsirasti ankstyvos raukšlės.

Kai žmogus geria nepakankamai, kūnas pradeda taupyti vandenį:

• sumažina odos aprūpinimą krauju, šlapimo ir prakaito išsiskyrimą;
• paima vandenį iš žarnyno turinio, todėl užkietėja viduriai;
• odoje kaupiasi mažiau vandens, kad sumažėtų jo nugaravimas;
• formuojasi inkstų akmenys, nes inkstams trūksta vandens kenksmingosioms medžiagoms šalinti.

Komentarai (3)