Kaip ir dažnai atsitinka Lietuvoje, keičiant kokius nors įsakymus ar tvarkas nėra skubama visuomenės su tuo supažindinti. Apie pokyčius pradedama kalbėti tik naujoms tvarkoms ar įstatymams įsigaliojus, o tada neišvengiamai atsiranda daug nesusipratimų, pykčio ir susipriešinimo, komentare rašo vaistininkė doc. dr. Vaiva Bražinskienė.

„Dirbant šį darbą supranti, kad problema yra ne tai, kad žmonės negali kažko nusipirkti, o tai, kad apskritai nežino, ką gali ir ko negali nusipirkti. Realiai niekas normaliai, žmonių kalba, nesupažindina su tais teisės aktais“, – LRT.lt sakė vaistininkė.

Pasak jos, iš pacientų vaistininkai išgirsta daug klaidinančios informacijos, o informacijos apie tai, ką iš tiesų svarbu žinoti tiek pacientui, tiek gydytojui, tiek tam pačiam vaistininkui, beveik nėra.

Pateikiame specialistės patarimus, kaip elgtis įsigaliojus naujai tvarkai:

Pacientai, o dažnai ir gydytojai, nežino, kurie vaistai yra receptiniai, o kuriems recepto nereikia. Tai sužinoti yra daugybė būdų ir keletą iš jų noriu priminti:

1. Ar vaistas receptinis, ar ne, yra rašoma ant kiekvieno vaisto išorinės pakuotės;

2. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) internetiniame puslapyje yra skyrelis „Vaistų paieška“, kurį pasirinkus būsite nukreipti į duomenų bazę, kurioje yra visi Lietuvoje registruoti vaistai (nuoroda čia), paiešką.

Įvedus jus dominančio vaisto firminį pavadinimą (pvz., „Ibumetin“), atsidarys langas su visomis registruotomis Lietuvoje šio vaisto formomis. Pasirinkus dominančią vaisto formą (pavyzdžiui, Ibumetin 400 mg tabletes), jus nukreips į dar vieną langą, kuriame matysis, kokio dydžio pakuotėmis (po 10, 20 ar 30 tablečių) šį vaistą galite nusipirkti ir, ar kiekvienai iš jų reikalingas receptas.

VVKT vaistų paieškoje galima ieškoti ir tarptautiniu vaisto pavadinimu, prieš tai aptartu atveju tai būtų „Ibuprofen“. Tada pamatysite visus Lietuvoje registruotus vaistus, savo sudėtyje turinčius ibuprofeno. Visus jų firminius pavadinimus, vaisto formas (tabletės, tepalas ir kt.), stiprumus (200 mg, 400 mg ir t. t.). Iš viso 56 pozicijos. Reikės iš pateikto sąrašo išsirinkti jums reikiamą.

3. Susirasti dominantį vaistą Vaistų žinyne. Prie visų registruotų vaistų firminių pavadinimų yra arba nėra raidės Rp. Jei jos yra, tai vaistas receptinis, o jei ne – nereceptinis. Šios knygos, be abejo, nerasime visuose namuose, bet kiekvieno gydytojo kabinete ji turėtų būti. Taigi, pasitikslinti nėra sunku.

4. Paskambinti ar užeiti į vaistinę ir pasiteirauti, ar jums reikiamas vaistas yra receptinis ir, jei taip yra, ar yra berecepčių alternatyvų.

5. Visų vaistinių tinklų elektroninėse vaistinėse taip pat rasite informaciją, ar jus dominantis vaistas yra receptinis, ar ne.

Kam tikrai nereikia recepto: daugumai geriamų ir tepamų vaistų nuo skausmo (paracetamoliui, ibuprofenui iki 400 mg, naproksenui iki 275 mg ir kt.), daugumai registruotų virškinimo fermentų, daugumai vaistų nuo padidėjusio rūgštingumo (ranitidinui iki 150 mg, omeprazoliui iki 20 mg, pantoprazoliui iki 20 mg), vaistams nuo viduriavimo ar vidurių užkietėjimo, vaistams nuo vidurių pūtimo, gerosioms bakterijoms, daugumai ginkmedžio preparatų, vaistams nuo peršalimo, slogos, kosulio ar temperatūros, žuvų taukams, jūros vandeniui ir t. t.

Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad to paties ibuprofeno ar kito nereceptinio vaisto didelės pakuotės dažnai yra receptinės. Tad jei prašoma būtent to konkretaus gamintojo vaisto lapelio iš didelės pakuotės, vaistininkas, be abejo, paprašys recepto, bet jei yra berecepčių alternatyvų, tikrai pasiūlys. Dar vienas svarbus aspektas šioje situacijoje – kaina. Iš didelės pakuotės išimtas vaisto lapelis kainuoja mažiau, nei nereceptinė alternatyva. Tai dažnai kelia pacientų nepasitenkinimą, ir galbūt, yra viena iš susidariusių eilių prie gydytojų kabinetų priežasčių.

Kam tikrai reikia recepto: visiems kraujospūdį mažinantiems vaistams, hormoniniams preparatams, vaistams nuo cholesterolio, kraujotaką gerinantiems vaistams („plečiantiems“ ir „nuo svaigimo“), išskyrus daugumą ginkmedžio preparatų, absoliučiai visiems leidžiamiems vaistams, erekciją gerinantiems vaistams, visiems vaistams nuo astmos ar kitų obstrukcinių plaučių ligų („nuo dusulio“), narkotiniams, psichotropiniams, antipsichoziniamas vaistams, antidepresantams, antibiotikams ir kt.

Kodėl kai kurie „nekalti“ vaistai yra receptiniai?

Keli „skausmingiausi“ pavyzdžiai:

1. Didelių dozių vaistai nuo skausmo (nesteroidiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo), pavyzdžiui, diklofenakas (>25 mg), nimesulidas (100 mg) ir kt. Didelėmis dozėmis ar ilgą laiką vartojami visi nesteroidiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo žaloja skrandžio gleivinę ir gali sukelti opas, slopina inkstų veiklą, todėl gali paskatinti kauptis skysčius ir didėti kraujospūdį, apsunkinti širdies veiklą, daryti įtaką kraujo krešumui ir kt. Todėl savarankiškai, gydytojui neįvertinus būklės ir neskyrus, jų vartoti negalima.

2.„Plečiantys“ (kraujotaką gerinantys), pavyzdžiui, cinarizinas. Šis vaistas apskritai netinka ilgalaikiam vartojimui, todėl „geria 20 metų ir viskas gerai“ neskamba kaip argumentas jo nusipirkti be recepto. Kodėl? Ilgalaikis cinarizino vartojimas provokuoja Parkinsono ligos simptomus (drebulys, raumenų sustingimas, sulėtėję judesiai ir kt.), gali padidėti prakaitavimas, kūno svoris ir t.t.

Taigi, vaistas yra receptinis ne todėl, kad pacientams sukeltų nepatogumų eiti pas gydytoją, o todėl, kad jį vartojantys pacientai turi būti prižiūrimi gydytojo, o vaistas turi būti vartojamas tinkamai, t. y. tam tikromis dozėmis ir tam tikrą laiką.

Kokiais atvejais vaistinėje galima receptinį vaistą įsigyti be recepto?

Jie pacientas serga lėtine liga ir jam paskirtus vaistus turi vartoti nuolat (pavyzdžiui, nuo kraujospūdžio), bet vaistų iki vizito pas gydytoją nebeužteks, jis gali jų įsigyti vaistinėje be recepto, tačiau turi įrodyti vaistininkui, kad vaistai jam skirti gydytojo, jis juos vartoja ilgą laiką (daugiau kaip tris mėnesius), o šiuo metu pritrūko.

Tą padaryti galima labai paprastai: einant į vaistinę reikia su savimi pasiimti kompensuojamųjų vaistų knygelę ar tik asmens dokumentą (jei gydytojas paskutinį kartą rašė elektroninį receptą), arba paprastą receptą, kuriame gydytojas būtų pažymėjęs, jog vaistas reikalingas ilgalaikiam gydymui (pavyzdžiui, kontraceptikų), ir vaistininkas, matydamas, kad vaistas jums baigiasi šiomis dienomis, turi teisę reikiamo vaisto (jei tai ne psichotropinis preparatas, antibiotikas ar dar kelias išimtis atitinkantis vaistas) parduoti 30-ies dienų laikotarpiui. Jų jums turėtų užtekti iki vizito pas gydytoją.

Tai gali būti vaisto lapelis ar buteliukas, priklausomai nuo vaisto pakuotės. Tokiu atveju vaistininkas paprašys jūsų vardo, pavardės, adreso ir užregistruos specialiame žurnale. Deja, jei vaistas pagal recepte pateiktą informaciją jums pasibaigė seniai, vaistininkas neturi teisės jums jo parduoti.

Kita išimtis galioja vaistams nuo migrenos (triptanams). Vaistininkas turi teisę šiuos preparatus parduoti be recepto, kad migrenos priepuolio ištiktam pacientui vaistas būtų pasiekiamas kuo greičiau. Vis dėl to migrena segantiems pacientams patartina su savimi nešiotis migrenai skirtiems vaistams išrašytą receptą, kad ir seną ir nebegaliojantį, kurį galėtumėte pateikti vaistininkui kaip įrodymą, kad jums iš tiesų diagnozuota migrena.

Kuriam laikui gydytojas gali išrašyti receptinį vaistą?

Kompensuojamus vaistus gydytojas turi teisę rašyti iki pusės metų.

Nekompensuojamus preparatus, skirtus ilgalaikiam gydymui, gydytojas gali rašyti metams, tačiau receptas turi atitikti tam tikrus reikalavimus:

1. Dešiniame viršutiniame recepto kampe turi būti žyma „Ilgalaikiam gydymui“, patvirtinta gydytojo spaudu ir parašu.

2. Recepto galiojimo laikas – 360 dienų, įskaitant recepto išrašymo dieną.

3. Recepte nurodytas gydymo kursui reikalingas dozių skaičius, pavyzdžiui N360 ar N720, priklausomai kiek kartų per dieną ar kokiais kursais reikia vartoti vaistą. Jei receptas atitiks visus ilgalaikiam gydymui skirtam receptui keliamus reikalavimus, bet bus išrašytos, pavyzdžiui, tik 30 tablečių, su tokiu receptu daugiau kaip 30 tablečių nusipirkti negalėsite.

Ilgalaikiam gydymui skirtų elektroninių receptų šiuo metu išrašyti gydytojai galimybės neturi.

Kaip vaistininkas turi apiforminti gautą receptą (nekompensuojamą)?

Vaistininkas tiek paprastame (jei receptas nesaugomas vaistinėje), tiek ilgalaikiam gydymui skirtame recepte, kiekvieno pirkimo metu privalo pažymėti, kokį kiekį ir kokio stiprumo vaisto (nurodant firminį pavadinimą, vaisto formą ir stiprumą) pardavė, pažymėti pardavimo datą, uždėti spaudą „Vaistai išduoti… vaistinėje“, savo spaudą ir parašą, o receptą grąžinti.

Kaip Sveikatos ministerija galėtų prisidėti prie susidariusios situacijos palengvinimo ir eilių prie gydytojų kabinetų sumažinimo?

1. Teisiškai įgalioti vaistininkus be recepto parduoti bent jau receptinius pirmos pagalbos medikamentus, tokius kaip kaptoprilis (kraujospūdžiui mažinti), salbutamolis (bronchams išplėsti ir palengvinti kvėpavimui dusulio metu), nitroglicerinas (kraujagysles plečiantis vaistas, vartojamas sergant krūtinės angina (skausmas krūtinėje)) ir keletui kitų.

2. Teisiškai įgalioti vaistininkus tęsti kompensuojamųjų vaistų, skirtų lėtinėms ligoms gydyti, receptus.

Taigi, susidariusi situacija tikrai nėra tokia bloga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pirmiausia, reikia mokėti atskirti, kuris vaistas yra receptinis, ir tik tada, jei jis neturi bereceptės alternatyvos, o yra būtinas, keliauti pas gydytoją.

Taip pat reikia žinoti, kad pritrūkus nuolat jums gydytojo rašomo vaisto, nereikia panikuoti. Tereikia pasiimti tai įrodančius dokumentus ir nukeliauti į vaistinę, kur galėsite nusipirkti jums reikiamų vaistų 30-iai dienų, kurių turėtų pakakti iki paskirto vizito pas gydytoją.

Komentarą paruošė vaistininkė doc. dr. Vaiva Bražinskienė.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: lrt.lt

Komentarai ()