Tyrimas rodo, kad jei vyrams iki 40 m. prasideda keisti dalykai su plaukais, reikia skubiai susirūpinti savo sveikata ()
Su amžiumi vyrų plaukai sparčiai keičiasi. Tai tikriausiai pastebėjote ir jūs. Bet kaip? Kai kurie pokyčiai yra sietini su širdies ligų rizika net labiau nei nutukimas
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tarp vyrų iki 40 metų ankstyvas nuplikimas ir žilumas yra didesnis širdies ligų rizikos veiksnys negu nutukimas, rodo naujas tyrimas.
Indijoje ištyrus daugiau kaip 2 tūkst. jaunų vyrų paaiškėjo, kad tie asmenys, kurie sirgo koronarinėmis širdies ligomis, dažniau būdavo pirma laiko nuplikę ar pražilę, rašo bbc.com. Ši Europos kardiologijos draugijos atlikta studija bus pristatyta per kasmetinę Indijos kardiologų draugijos konferenciją.
Tačiau Didžiosios Britanijos širdies fondas (British Heart Foundation, BHC) pažymi, kad reikia atkreipti dėmesį ir į kitus veiksnius. „Šis tyrimas parodo, kad pirmalaikis vyrų nuplikimas ar žilumas padeda nustatyti tuos žmones, kuriems yra padidėjusi širdies ligų rizika“, – BBC sakė BHC medicinos direktorius, daktaras Mike'as Knaptonas.
„Tačiau tai nėra tas dalykas, kuris priklausytų nuo pačių žmonių, kaip, pavyzdžiui, tokie gyvenimo būdo ir rizikos veiksniai kaip aukštas cholestrolis ar kraujo spaudimas. Tai kur kas svarbesni dalykai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį“, – pažymėjo jis.
Per tyrimą, kuris bus pristatytas per 69-ąją Indijos kardiologų draugijos konferenciją Kolkatoje, buvo tiriami 790 vyrai iki 40 metų, sergantys koronarinių arterijų liga, ir 1270 panašaus amžiaus vyrų, priskirtų kontrolinei grupei.
Tyrimo autoriai išanalizavo visų vyrų sveikatos istorijas ir pasižymėjo jų pražilimo bei vyriškojo nuplikimo – plačiai paplitusio plaukų slinkimo, kuriuo nors gyvenimo etapu ištinkančio daugumą vyrų – laipsnį. Mokslininkai šiuos rezultatus palygino su širdies ligų simptomų sunkumu.
Jie nustatė, kad palyginus su kontroline grupe, širdies ligomis sergantys vyrai penkis kartus dažniau pirma laiko pražildavo: žilagalviai sergančiųjų grupėje sudarė 50 proc., o tarp sveikų vyrų – 30 proc. Širdies ligomis sergančių vyrų grupėje taip pat buvo 5,6 karto daugiau plikti pradėjusių asmenų – 49 proc. (kontrolinėje grupėje – 27 proc.).
Tuo tarpu nutukimas širdies ligų pavojų didindavo tik keturis kartus. „Galima priežastis gali būti susijusi su biologinio senėjimu procesu, kuris kai kuriems pacientams vyksta greičiau ir gali atsispindėti plaukų pokyčiais“, – sakė tyrimo vadovas, daktaras Kamalas Sharma. Kardiovaskulinės fiziologijos ir farmakologijos profesorius Alunas Hughesas iš Londono universitetinio koledžo sakė, kad panašios koreliacijos buvo pastebėtos ir anksčiau.
„Žmonės spėlioja, kad tai gali būti su senėjimu susijusių DNR pažeidimų ženklas, – teigė jis. – Kadangi plaukų folikulai yra androgenų, pavyzdžiui, testosterono, taikinys, taip pat manoma, kad ankstyvas vyrų plikimas gali atspindėti skirtingą reakciją į androgenus, kuri, savo ruožtu, skatina širdies ligas“.
2013 metais Japonijoje atliktas beveik 37 tūkst. vyrų tyrimas taip pat nustatė, kad nuplikę vyrai 32 proc. dažniau sirgo koronarinėmis širdies ligomis. Pasak profesoriaus A. Hugheso, 2014 metais 10885 Danijos vyrus ištyrę mokslininkai pranešė, kad žilumas pranašauja širdies ligas, bet pažymėjo, kad tai galima paaiškinti ir kitais kardiovaskulinės rizikos veiksniais.
Vienas iš studijos autorių, daktaras Dhammdeepas Humane iš Jungtinių Tautų Mehtos kardiologijos instituto ir tyrimų centro Ahmedabade teigė, kad pirma laiko pražilusius ar nuplikusius vyrus „reikėtų papildomai stebėti dėl koronarinių širdies ligų ir teikti patarimus dėl gyvenimo būdo pokyčių, pavyzdžiui, sveikos mitybos, sporto ir streso valdymo“.
Kitas studijos autorius, daktaras Sachinas Patilis sakė, kad jauniems vyrams padidėjusio koronarinės ligos pavojaus negalima paaiškinti tradiciniais rizikos veiksniais, ir pridūrė, kad plaukų būklė taip pat yra „tikėtinas rizikos veiksnys“.
Ženevos universitetinės ligoninės Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovas, profesorius Marco Roffi sakė: „Vykdant kardiovaskulinių ligų prevenciją ir kontrolę, kritiškai svarbu įvertinti rizikos veiksnius. Už didžąją dalį kardiovaskulinių ligų yra atsakingi tokie klasikiniai rizikos veiksniai kaip diabetas, šeimos širdies ligų istorija, aukštas cholesterolio lygis ir aukštas kraujospūdis. Kol kas dar reikia pažiūrėti, ar potencialiai nauji rizikos veiksniai, kaip čia aprašytieji, gali pagerinti kardiovaskulinės rizikos įvertinimą“.