Y chromosoma laikoma vyriškumo simboliu, bet vis daugėja įrodymų, kad ji nėra stipri ir ilgaamžė. Nors ji turi geną SRY, kuris vadinamas „šeimininko jungikliu“ ir nulemia, kokios lyties bus embrionas – vyriškos (XY) ar moteriškos (XX), ji turi labai mažai kitų genų ir laikoma vienintele chromosoma, kuri nėra gyvybiškai būtina.

Juk moterys, galiausiai, kuo puikiausiai gyvena ir be jos, rašo svetainė businessinsider.com.

Maža to, Y chromosoma sparčiai degeneruoja: moterys turi dvi tobulai normalias XX chromosomas, o vyrai liko tik su X ir nenaudingąja Y. Jei degeneracija ir toliau vyks tokiu pačiu tempu, tai Y chromosoma gyvuos tik 4,6 mln. metų, kol visiškai išnyks. Iš pradžių atrodo, kad tai ilgas laiko tarpas, bet nuomonė pasikeičia suvokus, kad gyvybė Žemėje egzistuoja jau 3,5 mlrd. metų.

Tačiau Y chromosoma ne visada buvo tokia silpna. Jei atsuksime laikrodį 166 mln. metų atgal ir pažiūrėsime į pačius pirmuosius žinduolius, pamatysime, kad tuomet situacija buvo visiškai priešinga. Ankstyvoji Y chromosomos pirmtakė buvo tokio paties dydžio kaip ir X chromosoma ir turėjo tuos pačius genus. Tačiau Y chromosomoms būdingas pamatinis trūkumas. Kitaip negu visos kitos chromosomos, kurių mes savo ląstelėse turime po dvi kopijas, Y chromosoma egzistuoja tik vienos kopijos pavidalu ir yra perduodama tėvų savo sūnums.

Tai reiškia, kad Y chromosomos genuose negali vykti genetinė rekombinacija – savotiškas genų „persitvarkymas“, kuris vyksta kiekvienoje kartoje ir padeda eliminuoti žalingas genų mutacijas. Negalėdami keistis, Y chromosomos genai su laiku degeneruoja ir galiausiai visiškai išnyks iš genomo.

Nepaisant to, pastarojo meto tyrimai rodo, kad Y chromosomoje išsivystė gana patikimi mechanizmai, „įjungiantys stabdžius“, kuriais bandoma sustabdyti genų netekties tempą.

Pavyzdžiui, per neseniai atliktą danų tyrimą, paskelbtą žurnale „PloS Genetics“, mokslininkai ištyrė 62 vyrų Y chromosomų fragmentų sekas ir pastebėjo, kad jose vyksta didelio masto struktūrinės pertvarkos, leidžiančios „sustiprinti genus“ – prikurti daug sveikas spermos funkcijas užtikrinančių ir genų nykimą švelninančių genų kopijų.

Tyrimas taip pat parodė, kad Y chromosomoje išsivystė neįprastos struktūros, vadinamos palindromais (DNR sekos, kurios skaitant viena kryptimi atrodo taip pat, kaip ir skaitant priešinga kryptimi, panašiai kaip angliškas žodis „kayak“ vienodai skaitomas ir iš kairės į dešinę, ir iš dešinės į kairę). Jos saugo šią chromosomą nuo tolesnės degradacijos. Mokslininkai palindromiškose Y chromosomos sekose taip pat užfiksavo aktyvius „genų konversijos įvykius“, kurie iš esmės yra ne kas kita, kaip „kopijavimo ir įklijavimo“ procesas, leidžiantis pataisyti pažeistus genus, vietoj modelio pasitelkiant nepažeistą atsarginę geno kopiją.

Tačiau žmonių atveju įdomu tai, kad nors Y chromosoma yra reikalinga normaliai žmonių reprodukcijai, daugelis jos genų yra nereikalingi, jei naudojamos pagalbinio apvaisinimo priemonės. Tai reiškia, kad genų inžinerija netrukus galės pavaduoti Y chromosomos genų funkcijas ir leis pastoti dviejų moterų poroms ar susilaukti kūdikio nevaisingiems vyrams. Tačiau net tuo atveju, jei visi žmonės turėtų galimybę susilauktų palikuonių šiuo būdu, labai nepanašu, kad vaisingi žmonės liautųsi reprodukuotis natūraliai.

Nors tai yra įdomi ir daug diskusijų kelianti genetinių tyrimų sritis, būgštauti neverta. Mes tiksliai net nežinome, ar Y chromosoma visiškai išnyks. Net jei ji išnyktų, mums veikiausiai vis tiek reikės vyrų, kad normali reprodukcija tęstųsi toliau.
 

Komentarai (4)