Žmonės yra nelabai plaukuoti žinduoliai. Visi artimiausi mūsų giminaičiai yra kur kas plaukuotesni už mus. Tačiau mūsų plaukai turi keistų bruožų - ant vienų kūno vietų auga švelnūs, žvilgantys plaukai, o ant kitų - šiurkštūs. Keista ir tai, kad nesutampa ir plaukų spalva - kodėl taip yra?

Tikslaus paaiškinimo, kodėl ten auga šiurkštūs, storesni plaukai, mokslas neturi. Tikėtina, kad tai ne atsitiktinumas, kad storesni, dažnai garbanoti plaukai auga vietose, kuriose yra apokrininės (kvapą skleidžiančios) liaukos - galbūt tokie plaukai padeda plačiau paskleisti kvapus? O galbūt jie yra tvirtesni ir geriau apsaugo nuo įvairių nuolaužų, vabzdžių ir kitokių traumų? Tačiau gaktos ir galvos plaukai skiriasi ne tik struktūra - jie dažnai yra skirtingų spalvų.

Plaukų spalvą lemia baltymas melaninas - kuo daugiau melanino yra plaukuose, tuo jie tamsesni. Žmonių plaukuose yra dvi melanino rūšys - juodasis ir raudonasis. Jų santykis ir koncentracija ir nulemia natūralią plaukų spalvą. Kaip pastebėjote, skirtingi žmonės turi skirtingos spalvos plaukus - žmonių pasaulyje melanino koncentracija ir sudėtis labai stipriai skiriasi. Gamtoje viskas yra kur kas paprasčiau - dauguma tos pačios rūšies gyvūnų turi tos pačios spalvos kailį.

Melaniną gamina melanocitai - odos ląstelės, sintetinančios odos, plaukų ir ragenos pigmentus. Melanocitai yra išsidėstę palei plauko šaknį. Tai, kokį melaniną jie sintetina, ir nulemia plaukų spalvą. Žmogaus galvos ir gaktos plaukų spalvą nulemia visiškai skirtingi genai. Galvos plaukai evoliucijos eigoje išsivystė taip, kad padėtų apsisaugoti nuo šalčio, karščio ir saulės, todėl jie pradeda augti nuo pat gimimo. Tačiau jie, tikėtina, kažkuriuo metu įgavo ir kitą, grožio funkciją. Žmonių protėviai su gražesniais plaukais lengviau susirasdavo partnerius, todėl buvo perduodami tokie genai, kurie nulemia ne tik juodąjį melaniną gaminantys melanocitai.

Visgi, juodasis melaninas žmonėse yra kur kas labiau paplitęs. Todėl, kadangi gaktiplaukių spalva partnerių paieškoje visais laikais reiškė nedaug, jie išliko tamsesni. Kitaip tariant, galvos plakai, šalia visų savo funkcijų, turėjo būti dar ir patrauklūs, o štai gaktiplaukiai turėjo tik atlikti savo apsaugines ir kvapo skleidimo funkcijas. Gaktiplaukiai nuo seniausių laikų taip pat buvo slepiami drabužiais, todėl jie buvo mažai veikiami saulės šviesos - evoliucija turėjo pasirūpinti, kad galvos plaukai efektyviai saugotų ir nuo žalingų UV spindulių bei perkaitimo.

Beje, ne visų žmonių gaktiplaukiai yra tamsesni už galvos plaukus - daugiau raudonojo melanino turinčių žmonių kūnai dažnai turi tik raudonus plaukus. Senstantis žmogus žilti gali pradėti ir nuo kūno plaukų - melanocitai liaujasi gaminę melaniną ir plaukuose jo nebelieka. Kuo mažiau melanino, tuo šviesesni plaukai.

Komentarai ()