Kurie vitaminai ir papildai tikrai padeda, o kurie iš tikro gali sukelti net vėžį - verta žinoti, ką rodo naujausi tyrimai (1)
Jau dešimtmečius mokslininkams nepavyksta rasti jokių esminių įrodymų, kad vitaminai ir maisto papildai turi naudos organizmui.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gana įprasta laikantis sveiko gyvenimo būdo kartu vartoti ir vitaminus, tačiau neseniai keli bandymai atskleidė, kad tam tikri vitaminai ir maisto papildai kaip tik gali būti kenksmingi.
Kai kurie vitaminai susiję su vėžio rizikos padidėjimu, o kiti – su inkstų akmenų atsiradimo grėsme, todėl atsakingai rinkitės, kuriuos papildus vartoti. Be to, jokiu būdu neperdozuokite, nes daugelį vitaminų galima pasisavinti su maistu, rašoma sciencealert.com.
Vitaminai ir papildai, kuriuos turėtumėte vartoti, o kurių – vengti
Multivitaminai: atsisakykite jų – visus reikiamus vitaminus galite gauti su subalansuota mityba. Visada buvo tikima, kad multivitaminai yra reikalingi sveikatai, bet tyrimai rodo, kad jų vartojimas galimai daro žalą.
2011 m. mokslininkai atliko bandymą su 39 tūkst. moterų, kurios buvo vyresnės nei 25 m. Nustatyta, kad ilgą laiką vartojant šiuos vitaminus padidėja mirties rizika.
Vitaminas D: jį galite drąsiai vartoti. Daugumoje maisto produktų, kuriuos valgome, nėra vitamino D, bet jis labai reikalingas elementas, stiprinantis kaulus. Be to, vasarą šio vitamino gauname iš saulės šviesos, tačiau žiemą saulė pasirodo labai retai, o jos poveikis būna gerokai silpnesnis.
Neseniai atliktų tyrimų apžvalga rodo, kad asmenys, kasdien vartoję vitamino D papildus, vidutiniškai gyveno ilgiau nei tie, kurie nevartojo šių papildų.
Antioksidantai: venkite – jų perteklius yra susijęs su padidėjusia tam tikrų vėžio tipų rizika. Antioksidantai geriausiai įsisavinami uogų pagalba.
Vitaminai A, C, ir E – antioksidantai, randami daugelyje vaisių, uogų bei daržovių. Šie elementai geba apsaugoti organizmą nuo vėžio, bet jų perteklius gali būti kenksmingas.
Tyrime su rūkančiais vyrais įrodyta, kad rūkaliai, kurie vartojo vitaminą A, patyrė didesnę riziką susirgti plaučių vėžiu.
Vitaminas C: venkite, nes papildomas jo vartojimas iš tiesų nepadeda apsisaugoti nuo peršalimo. Be to, natūralų vitaminą C galite gauti valgydami citrusinius vaisius.
Mokslininkų teigimu, 2 tūkst. mg ir daugiau vitamino C dozė gali padidinti akmenų susidarymą inkstuose. Todėl verčiau sudaryti tokias sąlygas, kad šį vitaminą organizmas pasisavintų su maistu.
Vitaminas B3: patariama atsisakyti šio vitamino, vietoje to geriau valgykite lašišą, tuną arba burokėlius.
2014 m. bandymo metu, kuriame dalyvavo 25 tūkst. širdies ligomis sergančių pacientų, buvo atskleista, kad nepaisant to, kad vitaminas B3 išrašomas norint padidinti „gerojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, jis nesumažino širdies smūgio ar mirties rizikos.
Be to, asmenys vartojantys šį vitaminą patiria ženkliai didesnį pavojų turėti problemų su kepenimis, vidiniu kraujavimu ar išsivystyti infekcijoms.
Probiotikai: verčiau nevartokite jų. Kol kas nėra tiksliai įrodyta, kad jie turėtų naudos, bet vietoje papildų visada verčiau rinktis natūralius maisto produktus, pavyzdžiui, jogurtą.
Probiotikai – tai gerųjų bakterijų papildai. Problema ta, kad kartais jie padeda, o kartais – ne. Tad vietoje brangių piliulių, geriau jau pasisavinti gerąsias bakterijas natūraliu būdu – su maisto produktais.
Cinkas: jį patartina vartoti. Šis mineralas labai praverčia sergant peršalimo ligomis, padeda greičiau pasveikti ir palengvina ligos simptomus.
Vitaminas E: venkite dirbtinių papildų, nes šį vitaminą galite gauti valgydami špinatus, o perteklius galimai padidina vėžio riziką. 2011 m. bandyme dalyvavo 36 tūkst. vyrų. Mokslininkai nurodė, kad vyrai, vartoję vitaminą E, patyrė didesnį pavojų susirgti prostatos vėžiu, lyginant su vyrais, vartojusiais placebą.
Folio rūgštis: rekomenduojama vartoti besilaukiančioms arba norinčioms pastoti moterims. Tai yra vitaminas B, kurį mūsų organizmas naudoja naujų ląstelių gamybai.
Nacionalinės sveikatos institutai pataria, kad moterys, kurios šiuo metu yra nėščios arba nori pastoti, kasdien suvartotų po 400 mikrogramus folio rūgšties, mat jų organizmas reikalauja daugiau šios medžiagos, ypatingai kai jų įsčiose vystosi vaisius.
