Nešuliniai, šiek tiek kupranugarius primenantys (ir giminystės ryšių su jais turintys) Pietų Amerikos gyvūnai lamos turi antikūnų, kurie gerokai skiriasi nuo žmogiškų.

Mūsų ir daugelio kitų gyvūnų antikūnai yra sudaryti iš dviejų baltymų porų – sunkiosios ir lengvosios – kurios susivynioja tarpusavyje. Tuo tarpu lamų, kupranugarių ir ryklių antuikūnai sudaryti tik iš vienos sunkiosios baltymų poros. Dėl to jie yra mažesni ir gali tilpti į tokius molekulinius plyšelius, kuriuose labiau įprasti antikūnai netelpa. Matyt, dėl to Scripps instituto mokslininkai nusprendė šių gyvūnų baltymus panaudoti kaip naujoviškos apsaugos nuo gripo pagrindą.

Gripas būna keturių skirtingų tipų, kurie ganėtinai neoriginaliai pavadinti Influenza A, B, C ir D. A ir B tipai yra sezoninių epidemijų žmonių populiacijoje sukėlėjai, taip pat A tipo gripas pasižymi gebėjimu sukelti pandemijas. A tipo virusai taip pat skirstomi į potipius – tai priklauso nuo dviejų baltymų, esančių viruso paviršiuje: hemagliutinino (H) ir neuraminidazės (N). Yra 18 skirtingų hemagliutinino potipių ir 11 neuraminidazės potipių, todėl kartais tenka susitikti su tokiais gripo potipio užrašymo būdais, kaip H5N1.

Šiuolaikinės vakcinos nuo gripo mūsų organizmuose generuoja antikūnus, besijungiančius prie hemagliutinino baltymo „galvos“, kuri, priklausomai nuo šio baltymo potipio, erdviškai gali labai stipriai skirtis. Dėl to kiekvienais metais mums tenka skiepytis iš naujo: tokiu būdu užtikrinama, kad mūsų organizme esama antikūnų, kurie gebėtų jungtis su būtent tais metais dominuojančia viruso atmaina. Sukurti bei išbandyti ir plataus veikimo spektro neutralizuojantys antikūnai, kurie atpažįsta visas hemagliutinino formas, tačiau jie nėra veiksmingi prieš B tipo gripą, be to, šie antikūnai mūsų viršutiniuose kvėpavimo takuose ilgai neužsilaiko.

Tad mokslininkai atliko bandymą skiepydami lamas gripo vakcina ir papildomomis hemagliutinino molekulėmis bei išskyrė keturis antikūnus, kuriuos pagamino lamų organizmai: du iš jų veikė A tipo ir du – B tipo gripą. Palyginus antikūnų, besijungusių prie hemagliutinino molekulės, struktūrą mokslininkai pastebėjo, kad jie jungėsi ne prie baltymo „galvos“, o prie „kamieno“, kuris yra vienodas visiems gripo potipiams. Maža to, kiekvienas antikūnas jungėsi prie skirtingų hemagliutinino „kamieno“ vietų.

Kiekvienas antikūnas neutralizavo įvairių gripo potipių grupes, o ne po vieną konkretų potipį, tačiau šios grupės nepersiklojo. Tad mokslininkai sugebėjo iš lamos antikūnų komponentų ir žmogaus antikūnų pagrindo sukurti kombinuotą antikūną. Atliekant bandymus mėgintuvėlyje nustatyta, kad toks kombinuotas antikūnas geba neutralizuoti tokias gripo atmainas, prieš kurias vien žmogaus ar vien lamos antikūnai buvo bejėgiai. Sušvirkštus tokių antikūnų pelėms ir kitą dieną užkrėtus jas gripu, viena kombinuotų antikūnų injekcija gebėjo apsaugoti graužikus iškart nuo 60 skirtingų gripo tipų. Tokio paties lygio apsauginiu poveikiu skiepas pasižymėjo ir vartojant jį per nosį 30 dienų iki užkrėtimo.

„Jeigu šie ikiklinikiniai tyrimai pasitvirtins ir žmonėms, kasmetinis vakcinos vartojimas per nosį gali suteikti pasyvią apsaugą per visą gripo sezoną, ir tai būtų ypač naudinga vyresnio amžiaus žmonėms bei kitų rizikos grupių atstovams“, - tvirtina tyrimo autoriai. Nors tenka pripažinti, kad šioje citatoje svarbiausias žodis yra „jeigu“.

Kita vertus, jeigu rezultatai iš tiesų bus naudingi žmonėms, tai tokias vakcinas dėl gana greitai susidarančio imuniteto būtų galima vartoti jau ir prasidėjus pandemijoms, be to, panašią strategiją galima būtų taikyti ir kitiems greitai mutuojantiems patogenams.

Komentarai ()