Valgyti obuolius yra sveika, o kaip dėl jų sėklų? Vieni žmonės jas nuolat kramto ir net tvirtina, kad tai - sveikas užkandis. Tuo tarpu kiti yra įsitikinę, kad obuolių sėklos yra nuodingos. O kaip yra iš tikrųjų?

Obuolių sėklose yra amigdalino. Tai - savotiškas gynybos mechanizmas, sėkloms suteikiantis kartumo. Sukrantytos obuolių sėklos negali augti, todėl manoma, kad amigdalinas turėtų paversti sėklas nepatraukliomis jas pagraužti norintiems gyvūnams. Pats amigdalinas galbūt ir nebūtų problema, tačiau sukramtytas ir suvirškintas jis tampa vandenilio cianidu, kuris, kaip tikriausiai žinote, yra mirtinai nuodingas. Tačiau kiek sėklų reikėtų suvalgyti, kad nusinuodytumėte?

Skirtingiems žmonėms reikia skirtingos cianido dozės, kad juos ištiktų mirtis, tačiau net mažesni kiekiai gali sukelti didžiulių sveikatos problemų. Maždaug 81 kg sveriantį žmogų mirtis ištiktų suvartojus 41-286 miligramus cianido, o komai ar paralyžiui kai kuriais atvejais pakaktų ir mažesnės dozės. Viename grame obuolių sėklų yra maždaug 1-4 mg amigdalino, tačiau iš jo išgaunamo cianido kiekis būtų kur kas mažesnis.

Iš vieno gerai sutrinto obuolių sėklų gramo pavyktų išgauti maždaug 0,06-0,24 mg cianido. Taigi, skaičiuojama, kad suaugusiam žmogui reikėtų suvalgyti 150 sėklų, kad pasijaustų sveikatos problemos. Mirtis ištiktų suvalgius porą puodelių sėklų.

Tačiau ir tuo atveju mirtis ištiktų tik jei žmogus sėklas labai gerai sukramtytų ir nedarytų pauzių valgydamas šį nuodingą patiekalą. Žmogaus organizmas pakankamai efektyviai skaido cianidą, todėl mažos jo dozės nėra pavojingos. Todėl obuolių sėklų valgyti nereikėtų, tačiau jei vieną ar dvi sukramtysite, baimintis nėra ko.

Vandenilio cianidas iki šiol kartais yra naudojamas graužikų naikinimui, istoriškai jis buvo masinių žudynių įrankis, cheminis ginklas. Iš esmės, jis uždusina organizmo ląsteles, neleisdamas joms iš kraujo pasisavinti deguonies. Jei žmogus lieka gyvas, po kelių valandų jo organizme nebeįmanoma aptikti cianido pėdsakų.

Komentarai (1)