Neribotas žinojimas yra daugelio noras, tačiau supratus kokios būtų to pasekmės, galbūt kai kurių dalykų geriau nežinoti. Tad kas nutiktų jei turėtume neribotas žinias ir smegenis išnaudotume 100 %? (Video)

Dievas visazinis, na salyginai, visiskas ateities zinojimas jam priskiriamas kad butu lengviau paaiskinti vaikams ir debilams.Biblijoje ir kitu religiju knygose neraso kad dievas tiksliai zino ateiti, jis speja, pranasauja, bando pakeisti. Mes irgi zinom ateiti. tarkim galim numatyt kad bus audra su zaibais, ir tai gali buti tikslus zinojimas. Bet nezinom ar per ta audra zaibas nutrenks zmogu, o jei nutrenks tai kuri? Dievo zinojimas toks pats, tik jis zino nepalyginamai daugiau. O savo ir zmoniu ateities jis nezino. Nes tiek jis tiek zmones turi laisva valia. Bet visada galima speti, ir turint dideli kieki duomenu galima speti gana tiksliai. Nagrinejant statistikas masiu elgesi visai nesunku nuspeti. Atskiro zmogaus jau sunkiau. Visi zinom kad mirsim, o jei zinai kuo zmogus serga gali dar tiksliau atspet kada mirs. Arba jei zmogus konfliktuoja su mafija, irgi nesunku atspet jo ateiti

Įdomus straipsnis. Tačiau bandymas turint upės vandens stiklinę atsekti upės pradžios - šaltinio versmės vietą gali nuvesti klystkeliais. Paprasčiau būtų ieškoti kelio iš šaltinio - pačios pradžios pusės. Įsivaizduokite, ką darytumėte, jei turėtumėte absoliučias žinias ir absoliučią galią? Taptumėte pasaulio valdovu, gulėtumėte palūdymyje, ar turėtumėte įspūdingiausias moteris, kokias tik sugebėsite susikurti? Kiek laiko tai gali būti įdomu? Metus, tūkstantį, milijoną? Vistiek kažkada atsibos. Tyrinėti kitus pasaulius? Neįdomu, nes pats juos susikūrei ir viską apie juos žinai. Vienintelė išeitis - padalinti savo sąmonę į atskiras apriboto žinojimo dalis, kurios mėgautųsi atradimais. Kaip šachmatuose, žaidžiant pačiam su savimi, tik apribojant abi puses taip, kad viena kitos minčių įžvelgti galimybės neturėtų - tik taip žaidimas tampa įdomus. Tad susikuri Visatą (ar begalybę jų), pasėji įvairiausiomis formomis joje tas apribotas savo sąmonės dalelytes įvairiausiais pavidalais - pradedant pirmuoniais, reaguojančiais tik į kelis juos dominančius dirgiklius (šviesa-tamsa, maistas-grėsmė) ir baigiant abstrakčiai mąstyti gebančiomis būtybėmis (kaip žmonės) ir prašau: gyvendamas jų gyvenimus, kaip žiūrėdamas pasirinktą filmą, turi intriguojančio užsiėmimo, švelniai tariant, visam vakarui. O pasaulį susikurti visiškai lengva: kas yra žaidęs Minecraft ar išbandęs panašius virtualių pasaulių kūrimo įrankius, gali suprasti, kaip iš nieko, tik turint idėją, sukurti pasaulį, kuris savo vidiniais dėsniais jame esančioms būtybėms yra visiškai realus. Ir net suvokdamas pasaulio iliuziškumą, turi žaisti pagal to pasaulio taisykles, kol esi jame. Užtat koks smagumas: juk tik tuo tikslu ir susikuri sau pasaulį.

nesupratot matau straipsnio cia religinis straipsnis avinams. jis teigia, kad viska zinantys dievai yra juodosios skyles. taip kad tie kur esat avinai - varykit garbint juoduju skyliu

Manau pats nieko nesupratai. Straipsnyje išvis apie dievą nieko nebuvo, čia diskusijose atsirado tokių nuomonių. O šiaip klipas apie juodas skyles visai geras, labai patiko. Straipsnis gana neaiškus.

Perskaitei visas religines knygas? wow... Kiek laiko užtrukai? Bet matyt, kai tiek daug knygų reikėjo perskaityti, tai iki galo neįsigilinai labai, nes biblijoje net keliose vietose rašo apie Dievo visagalystę ir visąžiniškumą. O imant kitas religines knygas ar rašmenis, tai ir dievas jau nebevienas tampa

Greičiausiai jei žmogus žinotų viską smegenys turėtų veikti kaip imtuvas . O informacija nebūtinai turi būti žmogaus smegenyse ar galvoje . Tai gali būti ir visa supanti aplinka . Ar ateities žinojimas galėtų pražudyti žmogų tai vėl gi vertinama yra pagal dabartinį žmonijos žinių lygį .Nežinia kaip žmonės elgtūsi turėdami visas žinias . Bet greičiausiai ,kad tikrai ne taip ,kaip dabar. Kol kas žmonės nežino kaip veikia daugybė smegenų procesų . O nežinodami prikuria įvairiausių prielaidų ir spėlionių . Šiai dienai žmonės mano ,kad kompiuteriai yra tobuliausia ,ką žmogus gali sukurti . Taip kaip kadaise brūkšniukų braižymas oloje buvo didžiausias išradimas .

Ir nuo kokio sudėtingumo dalykai jau nebegali atsirasti be kažkokio tai protingo kūrėjo įsikišimo? Kaip tas sudėtingumas matuojama? Ir apskritai, čia tik man vienam ši mintis tokia totaliai be logikos? Manyčiau priešingai: jei stebėčiau, kad gamtoje niekaip nesusiformuoja jokie sudėtingi dariniai, tai tada jau galvočiau, kad čia matyt yra pasaulyje koks dirbtinis apribojimas, pasaulio mašinoje neužtenka procesoriaus ar atminties, tai dirbtinai uždėjo bloką. Panašiai, kaip ir iš tiesų yra su programuotojais ir žaidimais.

Tu bent pradmenis mokykloje mokeisi apie evoliuciją ir genetiką?

O apvali žemė irgi tik teorija? Na tai kaip ir aišku viskas su tavim, sėkmės, daugiau laiko negaišiu skaitydamas ar atsakinėdamas.

as tai aiskinciau kitaip. zmogus tiesiog naikina ir pleciasi sau erdve ir parankius egzistavimo resursus kitu rusiu erdves ir naudotu resursu saskaita. zmonija siam momentui sunaudoja savo reikmem apie trecdali zemes biomases atsinaujinimo pajegumu. ir arteja prie 2/5. visa tai tiesiog elementariai atimta is kitu rusiu dabar atiminejam erdves ne tik is stambiuju gyvunu. jau kisames net ir i visokiu mikrobu erdves... cia ne degradacija. cia uzurpacija. greitai plestis tegalesim tik i kosmosa, nes elementariai nebeliks resurso... kas liecia genetika - tai ten tiesiog aiskiai evoliuciniu bandymu kratinys ir tiek. kuri paveldejom nuo "gyvybines pirmaprades sriubos" laiku reiktu pradet jau kistis ir i ji, o ne palikt savieigai. evoliucija senai ne teorija. tai jau gyvybes instrukcija. aisku vietomi dar skyleta, bet skyles mazinamos. ir zmonija jau net turi evoliuciniu instrumentu. pvz kaip genomo karpymas ir pan. pats idomumas tik prasideda

Esu tikras, kad viską buvo galima padaryti gražiai ir maloniai. Esu tikras, kad ir yra daugybė tokių pasaulių. Tačiau jie nuobodūs savo tobulumu ir nuspėjamumu, taigi, beprasmiai. Jei sutiksi, kad pasaulis sukurtas tam, kad pabėgti nuo nuobodulio, tai būten Tavo matomas pasaulis yra tobulas.

Vytautai, aš suprantu, kad visą gyvenimą gyvenus uždaroje dėžėje yra visiškai logiška daryti prielaidą, kad visas pasaulis yra dėžė, ir už dėžės ribų nieko nėra. Tačiau žmogaus protas turi privalumą prieš daugumą gyvūnų: gali mąstyti ne tik remdamasis empiriniais potyriais, bet ir mąstyti abstrakčiomis kategorijomis, leidžiančiomis išeiti už empirinio pažinimo ribų. Pasinaudok šiuo sugebėjimu. Think out of the box. Aš kalbu apie užsidarymą savo triju matmenų pasaulyje, teigiant, kad tai - vienintelė egzistavio galimybė, tuo pačiu susikuriant iliuziją, kad savo tris matmenis pažįsti visu 100%, nors išties tai panašiau į neregio, čiupinėjančio dramblio uodegą, teiginius, kad dramblys yra panašus į gyvatę. Stygų teorija numato, kad egzistuoja 11 matmenų. Perkelk savo atskaitos tašką už dėžės ribu ir pamąstyk bent 5 minutes, ką darytum, jei būtum visagalis ir visažinis. Ka darytum, Vytautai? Kokį tobulą pasaulį sukurtum ir kodėl?

Mane džiugina žmonės, turintys nepajudinamą pasaulio įsivaizdavimą. Sprendžiant pagal tai, kad stygų teoriją vadinate fantazija, Jūs turite erdvės praplėsti savo žinias arba stygų teorijos, arba fantazijos pažinime. Savo ruožtu man būtų labai įdomu susipažinti su Jūsų tobulo pasaulio vizija, jei tai nėra paslaptis. Kokį Jūs matote tobulą pasaulį?