Neribotas žinojimas yra daugelio noras, tačiau supratus kokios būtų to pasekmės, galbūt kai kurių dalykų geriau nežinoti. Tad kas nutiktų jei turėtume neribotas žinias ir smegenis išnaudotume 100 %? (Video)

: kažkuo labai tikint, visos sienos tėra tik laikinos kliūtys, bet kad jas įveikti - reikia nuosekliai dirbti kuriant naujus elektrinius impulsus taip išeinant už savųjų cheminių sinapsių komforto ribų ir dirbtinai praplečiant jų galimybes. Esi gyvas tol kol kuri, tik sustojai ir numirei. Labai sunki procedūra. -------------------- Tai kas ta "juodoji skylė"? Įsivaizduojamas objektas ar fizinė tuštuma?

.: gyvatė nemato varlės tol kol ji nesujuda. Jeigu niekas nejuda - gyvatė mirs. Žmogus ne tik stimuliuojamas aplinkos, ji turi galimybę suvokti elektrinių procesų kryptingumą, pagal juos įvertinti cheminių sinapsių būklę ir priimti sprendimus - sukurti elektrinius impulsus, kurių cheminės sinapsės nesupranta. O tai kas juos tada sukuria jei ne jos? - Mane domintų klausimas: kas stabdo žmonių iniciatyvą, nors jie aiškiai suvokia savo cheminių sinapsių siunčiamų elektrinių signalų beprasmybę? - Kodėl aš esu tuo kuo aš esu? Kodėl aš apskritai gyvenu, o ne mirštu?

Iš esmės taip eiliniam žmogui, bet profesionalas dar turėtų gautus duomenis įvertinti pats, nes mašinos iki šiol nėra sąmoningos. Ir jeigu gydytojas tai ignoruoja - jis arba nieko neišmano, arba labai užimtas. Beje informacijos gali susirasti ir pats. Tu gal pranašas ar šiais kažkokia narkotinė apvaizda tave kankina?

Šiaip tu labai įdomiai rašai: nuosekliai, beveik be gramatinių klaidų, logiškai tik kartais neaiškūs minties šuoliai iš kur apskritai tokia informacija - tuo labiau tu ją laikai neginčytina. Iš minėtos programuotojo perspektyvos - tavo kalbos protokolas man nesuprantamas. Kokią analogiją tu naudoji? Be kodo man tavo informacija tiesiog beprasmė