Pažįstamas neseniai manęs paklausė, ar didesnės vitamino C dozės padės apsisaugoti nuo visų infekcijų, taip pat ir virusinių? Gal nereikėtų ir skiepų, taip reklamuojamų visuose informacijos priemonėse?

Kadangi mano draugas yra išsilavinęs žmogus ir pastoviai nardo internete, todėl surado ir kažkada ir L. K. Polingo propaguotas idėjas, jog vitaminas C didelėmis dozėmis praktiškai garantuoja absoliučią apsaugą nuo visų nepageidaujamų infekcijos šaltinių. Iš tiesų, savo laiku Nobelio premijos laureatas L. K.Polingas (1901-1994) siūlė vartoti vitamino C dozes net 50 kartų didesnes, nei fiziologinės, kas, jo nuomone, leistų apsaugoti žmones nuo visų infekcijų, nereikėtų net antibiotikų.

Pirmiausia, chemijos genijus pats išbandė siūlomą metodą ir buvo įsitikinęs, jog rezultatai patvirtino išsakytus teiginius. Deja, greitai sulaukė farmacinių firmų (ypač gaminančių antibiotikus) aršaus puolimo – pradėta aiškinti, kad prie vitamino C galima priprasti kaip prie narkotikų, o vartojimą nutraukus, prasidės abstinencijos reiškiniai. Be to, vitaminas C turi dar ir toksinį poveikį įvairioms organizmo sistemoms ir pan. Deja, pasitvirtino seniai žinoma tiesa, kad sukompromituoti bet kokią idėją yra kur kas lengviau, negu įrodyti aiškią tiesą, todėl prireikė daug metų, kad vitaminas C būtų reabilituotas.

Šiuo metu mokslo neginčijamai įrodyta, jog vitaminas C (askorbo rūgštis) yra vienas iš svarbiausių žmogui būtinų vitaminų, stiprinančių mūsų imuninę sistemą, o tai ženkliai padeda organizmui kovoti tiek prieš bakterines, tiek ir virusines infekcijas.

Moksliniai tyrimai parodė, kad peršalimo ligas papildomai gydant vitaminu C, trumpėja ne tik gijimo trukmė, bet ir pati uždegimo eiga būna lengvesnė. Taip pat nustatytas neabejotinai teigiamas vitamino C poveikis mūsų centrinei nervų sistemai (CNS).

Vitaminas C skatina įvairių neurotransmiterių sekreciją, todėl padeda užtikrinti normalią mūsų smegenų veiklą. Jei blogėja atmintis, sunku skaityti, rašyti, susikaupti, viena iš priežasčių gali būti vitamino C trūkumas. Kadangi vitaminas C gerina geležies įsisavinimą organizme, todėl mažakraujysčių gydymui naudojami kompleksiniai geležies ir vitamino C preparatai. Net dantų sveikatai vitaminas C labai svarbus, nes, sudarydamas junginius su kalciu, sutvirtina žandikaulių alveolių kaulą, o mažindamas kapiliarų sienelių pralaidumą, stabdo dantenų kraujavimus.

Todėl, seniau, jūreiviams dėl vitamino C trūkumo susirgus skorbutu, ne tik atsirasdavo kraujosruvos, kraujavimai iš dantenų, bet imdavo klibėti ir dantys.

Svarbu paminėti, kad vitaminas C dalyvauja kolageno biosintezėje, o kolagenas yra svarbi tarpląstelinė medžiaga, kuri suteikia audiniams atsparumą, leidžia greičiau susiformuoti po įvairių sužeidimų randams. Nereikia taip pat užmiršti, kad vitaminas C reguliuoja cholesterolio kiekį, lėtina aterosklerotinius procesus, be to, yra dar ir antioksidantas, padedantis neutralizuoti žalingus laisvuosius radikalus.

Svarbios taip pat ir antivėžinės vitamino C savybės. Kadangi vitamino C žmogaus organizmas nesintezuoja ir nekaupiamos jo atsargos, kasdien suaugusiam būtina gauti iki 75 mg. Beje, žindyvėms pavasarį ir vasarą kai kurie mokslininkai rekomenduoja vitamino C paros dozę padidinti net iki 300 mg (kurso trukmė – 2mėn.), nors nėščiosioms užtenka ir 100 mg.

Sergant kvėpavimo organų, virškinimo trakto, kepenų ligomis vitaminas C dažnai įtraukiamas į kompleksinio gydymo schemas.

Piktnaudžiaujantiems alkoholiu, chroniniams rūkoriams, o taip pat vartojantiems antibiotikus, barbitūratus siūloma vitamino C paros dozę didinti 20-30 proc.

Kalbant apie vitamino C perdozavimą, tenka pažymėti, kad jo perteklius lengvai pasišalina per inkstus. Nors išsakyta kritika vitamino C populiarumo nesumažino, bet reikia pripažinti, kad didelės šio vitamino dozės gali sudirginti skrandžio gleivinę, padidinti kraujo krešėjimą, prisidėti prie oksalatinių akmenų šlapimtakiuose susiformavimo, slopinti insulino sintezę bei nėščiosioms sukelti persileidimus dėl estrogenų sekrecijos didinimo.

Savaime suprantama, kad tais atvejais, kai organizme perteklius geležies, irgi nepatartinas vitaminas C. Sveikam suaugusiam, racionaliai besimaitinančiam, kai kasdieniniame racione yra paprikų, brokolių, kopūstų, petražolių, krapų, vitamino C hipovitaminozė tikrai negresia. Jau nekalbant apie tokias uogas kaip erškėtuogės, braškės, juodieji serbentai, kurių užtektų 50-100 g, o apelsinų, mandarinų, greipfrutų – 200g, kad pilnai patenkintume vitamino C kasdieninius poreikius. Kas kita – kūdikis, kai mama negali natūraliai maitinti, o karvės pienas dar ir užvirinamas. Tada siūlyčiau pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

Nors vitaminas C ir stimuliuoja imuninę sistemą, specifinio imuniteto prieš atskirus virusus ar mikrobus jis nesukuria, todėl skiepai būtini ir nekvestionuojami.

Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas, prof. habil.dr. Julius Kalibatas

Komentarai ()