Gegužės 10 dieną Lietuvą sukrėtė netikėta žinia – eidamas 60-uosius metus mirė humoristas Vytautas Šerėnas. Vyro širdis sustojo, kai jis nubėgo 8 km.

Per pastaruosius kelerius metus nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė ir daugiau žymių vyrų – V.Šerėno kolega Gintaras Ruplėnas, filosofas profesorius Leonidas Donskis.

Kiekvienais metais pasaulyje miršta apie 17 mln. žmonių dėl širdies ir kraujagyslių ligų. 25 proc. mirčių įvyksta dėl staigaus širdies sustojimo. Dažniausia staigios mirties priežastis (apie 80 proc.) – koronarinė širdies liga.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų intensyvios kardiologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vyresnioji gydytoja kardiologė Dr. Rasa Kūgienė pasidalino patarimais, kaip atpažinti šią klastingą ligą ir jos išvengti.

R.Kūgienė pasakoja, kad pusės mirčių, kurios įvyksta staiga, priežastis taip ir lieka nežinoma. Pacientai, kuriems staiga sustojo širdis, išgyvena tik jeigu laiku iškviečiama greitoji pagalba, jie sėkmingai reanimuojami.

Žmonės miršta net nesirgdami jokia širdies liga: atlikus skrodimą neatrandama pokyčių. Staigi mirtis gali užklupti dėl vadinamųjų kanalo patijų – tai susiję su subtiliais fiziologiniais elektrolitų apykaitos sutrikimais.

Jei giminėje esama artimųjų, kuriems staiga sustojo širdis – tokiam žmogui ypač vertėtų suklusti – staigios mirties galimybė labai didelė. Jeigu nejaučiami simptomai, nereiškia, kad viskas gerai. Kardiologo konsultacija – būtina.

Rizikos faktorius – vyriška lytis

Kardiologė teigia, kad staigūs širdies sustojimai labiau būdingi vyriškajai lyčiai ir tai neretai susiję su sportu.

Su prakaitu iš kūno pasišalina elektrolitai (magnis, kalis), o staigios mirties priežastis – elektrolitų disbalansas – jų kiekio sumažėjimas.

„Kita vertus, smarkus prakaitavimas susijęs su sutirštėjusiu krauju. Dėl to skatiname žmones gerti daugiau vandens, mat dėl tirštesnio kraujo gali susidaryti trombai, o šie gali sukelti infarktą, kuris neretai baigiasi staigia mirtimi.

Vidutiniškai staigios mirtys pasitaiko žmonėms nuo 60-ies metų, o jaunesnių žmonių mirčių atvejų kilmė būna kiek kita nei vyresnių.

Jeigu vyresnių žmonių staigios mirtys dažniausiai įvyksta dėl koronarinės širdies ligos, vožtuvų ligų, širdies nepakankamumo, tai jaunų žmonių – dėl vadinamų įgimtų kanalo patijų, kurių anatomiškai neaptinkame.

Jaunimo tarpe neretai staigios mirtys ištinka dėl piknaudžiavimo linksminantis vakarėlyje: pervargo, nepavalgė, pavartojo neaiškios kilmės medžiagų“, – dėstė R.Kūgienė.

Staigių mirčių tarp sportininkų iki 35 metų pasitaiko maždaug iki 3/100000 atvejų per metus. Vyresnis sportininkas turi dar didesnę staigios mirties tikimybę.

„Labai malonu, kai sporto klubai pasirūpina savo lankytojais ir turi defibriliatorius. Manau, kad dabar kiekvienam sporto klubui vertėtų turėti tokį prietaisą“, – tikino gydytoja.

Mityba turi įtakos

Mityba turi įtakos koronarinei širdies ligai vystytis. Ši liga sukelia miokardo infarktą (MI). Ūmioje MI fazėje – didžiulė staigios mirties rizika. Tačiau ir praėjus ūmiai MI fazei, jei vystosi širdies nepakankamas, gali atsirasti gyvybei grėsmingi širdies ritmo sutrikimai (dėl persirgto MI).

„Jeigu ligonis į gydymo įstaigą atvyksta nelaiku – didelė tikimybė vystytis širdies nepakankamumui. Širdies nepakankamumas – vienas iš staigios mirties rizikos faktorių. Viskas susiję“, – paaiškino R.Kūgienė.

Mityba turėtų būti visavertė, reikėtų vengti antsvorio. Nutukimas – padidėjusio kraujospūdžio rizikos faktorius. Padidėjęs kraujospūdis – širdies nepakankamumo ir staigios mirties rizikos faktorius. Dėl nutukimo vystosi cukrinis diabetas, o cukrinis diabetas sukelia koronarinę širdies ligą.

Taip pat mityba turėtų būti visavertė dėl elektrolitų. Dažnai įvairūs širdies ritmo sutrikimai atsiranda dėl nepakankamo kiekio organizme tokių svarbių elektrolitų, kaip kalio ir magnio.

„Mes visada pacientus mokome, kad jeigu jie labai daug sportuoja, mėgsta pirtis – veiklas, kurios susijusios su gausiu prakaitavimu, vertėtų susirūpinti dėl elektrolitų. Jie pasišalina iš kūno su prakaitu. Vien dėl jų stokos gali būti įvairių aritmijų, kartais ir ne tokių grėsmingų“, – sakė kardiologė.

Rizikos veiksniai

• Šeiminė istorija (jei du žmonės mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų – rizika didžiulė)
• Rūkymas
• Padidėjęs kraujospūdis
• Padidėjusi cholesterolio koncentracija
• Nutukimas
• Diabetas
• Sėdimas darbas
• Patirtas širdies sustojimas praeityje
• Persirgtas infarktas
• Vyriška lytis
• Kokainas, amfetaminas
• Elektrolitų disbalansas (kalio bei magnio)
• Miego apnėja
• Lėtinė inkstų liga

Simptomai

Jeigu žmogus jaučia diskomfortą, skausmą krūtinėje, pastebi, kad kartkartėmis širdis plaka greičiau, dažniau, jaučiamas dusulys, silpnumas, o gal net ir apalpstama, svaigsta galva – reiškia, kad reikia nueiti pasitikrinti, nes tai – įspėjamieji ženklai.

„Pasvaigo galva, bet jau nebesvaigsta – na ir gerai, pamiršau, neturiu laiko, kažkur lyg ir duria, bet ir vėl gerai“, – taip mąsto pacientai. – Kai pradedi žmogų klausinėti, supranti, kad nesuprato, kas su juo vyksta, būna, mano, kad tai skrandžio problemos arba pervargimas“, – teigė gydytoja.

Prevencija

Ypač vasarą derėtų galvoti apie elektrolitų balansą.

„Turintiems širdies ir kraujagyslių ligų sutrikimų reikėtų vengti saulės, karčio. Jeigu žmogus sveikas, rekomenduojame būnant karštyje gerti daug skysčių – bent jau mineralinio vandens, turinčio elektrolitų.

Šlapimą varantys vaistai taip pat gali pašalinti iš organizmo kalį – bet tai labiau aktualu ligoniams, kurie naudoja šlapimą varančius preparatus“, – rekomendavo R.Kūgienė.

Esant šalia žmogaus, kuriam staiga sustojo širdis svarbiausia pasistengti jam kuo skubiau atkurti širdies veiklą krūtinės ląstos paspaudimais, kol dar neatvyko greitoji pagalba su defibriliatoriumi, arba, žinant, kad netoliese toks prietaisas yra – vertėtų bėgti jo kuo skubiau pasiimti ir padėti žmogui, nes kiekviena minutė labai svarbi.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Autoriai: Gintarė Vydmantaitė

Komentarai (3)