Skiepai nuo gripo kiekvienais metais leidžia išvengti milijonų susirgimų ir galimų mirčių. Tačiau dėl daugybės priežasčių žmonės vengia skiepytis nuo šios lengvai užkrečiamos, bet ir lengvai išvengiamos ligos, rašo „Live Science“.

Vienas iš dažniausiai girdimų mitų, dėl kurių žmonės vengia skiepytis nuo gripo – tai įsitikinimas, kad nuo skiepo galima susirgti gripu. Tai nėra tiesa: vakcinoje esantis virusas yra neaktyvus. O neaktyvus virusas susargdinti negali. Bet už tai tiesa yra tai, kad paskiepytas žmogus gali jausti tam tikrą imuninės sistemos atsaką į gripą, nors iš tiesų tai nėra ligos požymis.

Purdue universiteto (JAV) slaugos profesorė Libby Richards dažnai girdi šį ir kitus mitus iš žmonių, kurie bijo skiepų. Tačiau ši visuomenės sveikatos specialistė tokiems žmonėms pateikia tikrus faktus ir jų paaiškinimus.

Virusas – neaktyvus

Gripas – dažna, tačiau labai rimta kvėpavimo takų infekcija, kurios komplikacijos gali tapti hospitalizacijos ar net mirties priežastimi. Statistiniai skaičiavimai rodo, kad „gausaus“ gripo sezono metu šia liga suserga 8 proc. išsivysčiusių šalių populiacijos. PSO duomenimis, kiekvienais metais itin sunkiai gripu serga 3-5 mln. žmonių, iš jų 290-650 tūkst. miršta.

Viena pavojingiausių gripo komplikacijų yra plaučių uždegimas, kuris prasideda tuomet, kai organizmui pernelyg sunku kovoti su virusine infekcija. Plaučių uždegimas yra itin pavojingas vyresniems asmenims, mažiems vaikams ir žmonėms, kurių imuninė sistema veikia ne pilnu pajėgumu – sergantiems imuniteto deficito ligomis, asmenims po organų persodinimo ar žmonėms, kuriems tuo metu atliekamas chemoterapinis gydymas.

Pačiais sunkiausiais metais – 1918-aisiais – gripu sirgo net trečdalis visos pasaulio populiacijos (apie 500 mln. žmonių), mirė 50-100 mln. žmonių. Nuo to laiko skiepai smarkiai pakeitė infekcinių ligų poveikį pasaulinei populiacijai.

Gripo prevencijos kertinis akmuo yra skiepai. JAV Ligų kontrolės centras visiems asmenims, vyresniems nei 6 mėnesiai ir neturintiems kontraindikacijų, pasiskiepyti nuo šios ligos.

Ir lygiai kaip vakcina nuo poliomielito niekada nesukels poliomielito, taip vakcina nuo gripo niekada nesukels gripo. Taip yra dėl to, kad vakcina yra pagaminta iš neaktyvios gripo viruso atmainos, kuri nepasižymi gebėjimu susargdinti žmogų.

Kita vertus, slaugos profesorė pripažįsta, kad po skiepo kai kurie žmonės gali jaustis prasčiau, todėl jie ima manyti, kad skiepas juos susargdino gripu.

Visgi maudimas ir prastesnė savijauta po skiepo nuo gripo yra teigiamas dalykas: tai yra ženklas, kad jūsų organizmo imuninė sistema veikia. Štai kas tuo metu vyksta organizme: gavus gripo skiepo injekciją organizmas neaktyvų virusą atpažįsta kaip tikrą, žalingą įsibrovėlį. Tai nėra pavojinga, bet imuninė sistema, reaguodama į grėsmę pradeda gaminti antikūnus, kurie iškart puola tikruosius gripo viruso kūnelius, jei tik jie patenka į organizmą. Dėl tokio natūralaus atsako kai kuriems žmonėms gali pasireikšti nestiprus karščiavimas, galvos skausmas, raumenų maudimas. Tokius šalutinius poveikius kai kurie žmonės gali pavadinti gripu, tačiau tai tėra normalus organizmo atsakas į skiepą.

Gera žinia yra ta, kad, lyginant su natūraliais ligos simptomais, šie nepageidaujami skiepo poveikiai yra labai švelnūs ir labai trumpalaikiai. Numatoma, kad karščiavimas išsivystys ne daugiau nei 2 procentams žmonių, kurie paskiepijami nuo gripo.

Be to, žmonės neretai maišo gripą su sloga ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis. Gripo simptomai gali būti karščiavimas, drebulys, gerklės skausmas, nosies išskyrų pagausėjimas ar nosies užsikimšimas, raumenų skausmai, nuovargis, galvos skausmai. Slogos simptomai iš tiesų gali būti labai panašūs, bet kur kas silpnesni.

Gripas po skiepo – tai ne gripas dėl skiepo

Kai kurie žmonės iš tiesų suserga gripu po skiepo. Tačiau ne dėl skiepo. Taip gali nutikti dėl kelių priežasčių.

Pirma, gripu jie galėjo užsikrėsti dar iki paskiepijimo. Pilnaverčio imuniteto išsivystymas po skiepo gali užtrukti dvi savaites. Tad jeigu susirgsite gripu per šį laikotarpį, tikėtina, kad užsikrėtėte tikru virusu arba dar iki skiepo, arba netrukus po skiepijimo, iki išsivystant pilnaverčiam imunitetui.

Antra, priklausomai nuo gripo viruso, su kuriuo susidursite, tipo, gali nutikti taip, kad susirgsite net ir tuo atveju jei būsite ir pasiskiepiję, ir imunitetas jau bus stiprus. Kiekvienais metais gripo vakcina kuriama taip, kad geriausiai atitiktų „laukinėje aplinkoje“ cirkuliuojančio viruso atmainą – būtent iš aplinkoje surinkto viruso inaktyvuotų kūnelių kuriamos vakcinos.

Jeigu per laikotarpį nuo mėginių surinkimo ir naujo gripo sezono didelių permainų neįvyksta, tuomet vakcinos efektyvumas būna didelis. Jeigu dominuojantis viruso tipas greitai pasikeičia – vakcinos efektyvumas gali būti mažesnis. Tačiau itin svarbu pažymėti, kad net tada, kai skiepo ir užkrėtusiojo gripo viruso tipai nesutampa, ligos eiga vis vien būna lengvesnė, o skiepas padeda apsisaugoti nuo gripo komplikacijų.

Komentarai (13)