Mirtinai sergančiais pacientais besirūpinantys medikai atskleidė, kokius neretai širdį draskančius žodžius jiems pasako merdintys žmonės, tarp kurių – ir didžiausi apgailestavimai, ir baimės, ir pasakojimai apie Rojų, skelbia „The Daily Mail“.

Anglijos Stafordšyro grafystės Stoko prie Trento mieste esančios „Macmilian“ slaugos ligoninės personalas žurnalistams atskleidė, kad pacientai neretai prieš pat mirtį nori pamatyti savo mylimą augintinį, yra tokių, kurie tiesiog pageidauja paskutinio jų gyvenime puodelio arbatos.

Viena medicinos sesuo papasakoja jautrų atvejį, kai sunkiai serganti pora prieš mirtį paprašė sustumti jų lovas ir abu iškeliavo per 10 dienų.

Nemažai pacientų paskutinėmis gyvenimo akimirkomis skundžiasi, kad gyvenimas buvo per trumpas ir gailisi, kad visą gyvenimą daug dirbo, o tada, kai jau tikėjosi pailsėti ir pagyventi sau, užklupo sveikatos problemos.

Seniau Šiaurės Karolinos universiteto atliktas tyrimas atskleidė, kad mirtinai sergantys ir mirties bausmės vykdymo laukiantys žmonės nusiteikę žymiai pozityviau, nei kad buvo galima tikėtis. Dauguma sako, kad pažaboti neišvengiamybės nerimą jiems padeda religija ir artimiausi žmonės.

BBC internete paskelbtame filmuke „Ką žmonės kalba prieš mirtį“ medikai akcentuoja, kad „mirtis gali būti graži“ ir paaiškino, kodėl žmonės neturėtų bijoti mirties.

Gyvenimas per trumpas – darykite tai, kas daro jums laimingus

„Stengiamės žmones pradžiuginti ir kaip nors išpildyti jų paskutinius pageidavimus“, – BBC sakė vienų slaugos namų medicinos seselė Dani Jervis.

Seselė Angela Beeson papasakojo apie sunkiai sergančią porą, paprašiusią sustumti jų lovas, kad galėtų būtų kuo arčiau vienas kito ir laikytis už rankų. Moteris prisimena, kad pora kartu dainavo dainą „Slow Boat to China“.

Kalbant apie paskutinėmis gyvenimo akimirkomis neretai aplankančius apgailestavimus, D. Jervis pridūrė: „Pamenu, vienas pacientas man priminė, kad gyvenimas labai trumpas, netgi per trumpas, todėl reikia daryti dalykus, kurie daro mus laimingus“.

Kaip reikiant stebina myriop pasmerktųjų tinklaraščių įrašai, kuriuos seniau analizavo Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai – jie labai įkvepiantys. Be to, dauguma prisipažino, kad stiprybės ir įkvėpimo ieško ir randa religijoje ir artimiausių žmonių palaikyme.

„Sutikite, kad, pabandę įsivaizduoti, kokios emocijos apima laukiant neišvengiamos mirties, pirmiausia susimąstote apie liūdesį ir siaubą. Nustebino tai, kad iš tikrųjų viskas visai ne taip. Mirtis nėra jau tokia liūdna ir bauginanti. Mūsų vaizduotėje mirtis – vieniša ir beprasmė, tačiau mirtinai sergančių ir mirties bausmės vykdymo laukiančiųjų paskutiniai žodžiai kupini meilės, prasmės ir šilumos artimui“, – tyrimo rezultatus komentavo jam vadovavęs Kurtas Gray.

Sako matę Rojų

„Macmilian“ slaugos ligoninės slaugė taip pat ragina žmones nebijoti mirties ir sako, kad jai tekę bendrauti su pacientais, sakiusiais, jog prisilietė prie Rojaus, ir jį įvardijo kaip „nuostabų“.

A.Beeson pridūrė, kad jos teta prieš pat mirtį sakė pasikalbėjusi su seniau mirusia močiute.

Slaugos sferoje dirbantys specialistai ne kartą akcentavo, kad „mirtis gali būti graži“ ir lengva, bei pridūrė, kad svarbiausia – bendravimas. Kalbėtis apie mirtį ir jai ruoštis – tiesiog būtina, konstatuoja jie.

Komentarai (8)