Gripas įsibėgėja, todėl svarbu atpažinti dažniausią gripo komplikaciją – plaučių uždegimą. Oficiali statistika teigia, kad sergant gripu plaučių uždegimas Lietuvoje kasmet nusineša daugiau kaip dvidešimt, dažniausiai virš 65 metų amžiaus, žmonių gyvybių. Realiai šis skaičius gali būti gerokai didesnis. Netgi laiku rizikos grupių pacientams paskyrus antivirusinius medikamentus gripas gali komplikuotis.

Penkios situacijos, kai sergant ar ką tik persirgus gripu verta pagalvoti apie plaučių uždegimą.

1) kreipkitės į gydytoją, jeigu staiga atsinaujino karščiavimas, sustiprėjo kosulys, skrepliavimas, dusulys, atsirado dažnas alsavimas (daugiau 20 kartų per minutę) ir skauda apatinę krūtinės ląstos dalį, o skausmas stiprėja giliai įkvepiant ir ima silpnėti gulint ant nesveikos pusės.

2) kreipkitės į gydytoją, jeigu po persirgto gripo vėl pakilo temperatūra (gali būti nedidelė, iki 38 laipsnių Celsijaus), kamuoja kosulys, dusulys, vargina raumeninis krūtinės skausmas (skausmas stiprėja kosint), silpnumas ir galvos skausmai.

3) kreipkitės į gydytoją, jeigu jūsų vaikas serga gripu, o jo būklė keičiasi ir/ar blogėja. Reikia sunerimti, jeigu keletą dienų gripą ir aukštą temperatūrą normaliai toleravęs vaikas tapo vangus, atsisako valgyti ir gerti, nereaguoja į aplinką arba atvirkščiai yra neįprastai neramus, vis smarkiau kosti, kosulys sukelia skausmą, vaikas yra išbalęs, o kvėpavimas dažnesnis negu įprastai.

4) nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jeigu sergančiam gripu vyresnio amžiaus žmogui nėra aukštos temperatūros, bet naujai atsirado galvos svaigimas, didelis silpnumas ir smarkiai sumažėjo kasdienis aktyvumas bei apsitarnavimas.

5) nedelsiant vykite į skubios pagalbos skyrių, jeigu sirgdami gripu jūs, jūsų artimas ar globojamas žmogus dar serga lėtine obstrukcine plaučių liga, bronchine astma, sunkia širdies liga, o jo kraujospūdis ėmė kristi žemiau 60 mmHg (milimetrų gyvsidabrio stulpelio), kvėpavimo dažnis tapo didesnis negu 28 kartai per minutę ir sutriko orientacija aplinkoje ir laike.

DELFI primena, kad gripo sezonas – periodas, įprastai trunkantis nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės.

Gripo epidemiologinė priežiūra vykdoma, siekiant įvertinti sergamumą gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, sergamumo dinamiką, nustatyti vyraujančius ir naujus gripo virusus, prognozuoti epidemijas, laiku taikyti užkrečiamųjų ligų valdymo priemones.

Veiksmingiausia gripo kontrolės priemonė – vakcinacija.

Rizikos grupėms priklausantys asmenys kasmet skiepijami valstybės lėšomis finansuojama sezoninio gripo vakcina.

Rizikos grupės:

• 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys;
• asmenys, sergantys lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenys, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis;
• medicinos įstaigose dirbantys asmenys;
• asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• nėščiosios.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad skiepai yra geriausia prevencinė priemonė nuo gripo, o pasiskiepyti – dar ne vėlu.

Komentarai ()