„Nuo Naujųjų metų tai jau viskas pasikeis! Pradėsiu sportuoti, mesiu rūkyti, mažiau dirbsiu“ ir dar labai daug įvairių nuoširdžių ir nelabai palinkėjimų ir pažadų sau ir artimiesiems. Ir džiaugsmingai, vartotojiškai ir linksmai sutikę Naujuosius tuos pažadus sau vis kartojame ir vis labiau prisiekiame, kad jau nuo rytojaus tai atsigriebsiu.

O ar žinojote, kad sausis yra labiausiai nuviliantis mėnuo? Nes daugelis mūsų jau sausį suprantame, kad netesėsime sau patiems duotų pažadų ir kad nė velnio neišsipildo tie sveikatos ir laimės palinkėjimai. Vis dėlto gal galima ką nors pakeisti? Ar sėkmės dalykas yra benamiui laimėti loterijoje? Arba mokiniui, iškviestam prie lentos, negauti dvejeto? Arba sunkiai sergančiam pensininkui neužsikrėsti gripo virusu epidemijos metu? Arba paslydus ir nukritus nieko nesusilaužyti, arba šernui nebūti nušautam per medžioklę? Mes tikrai galime tai vertinti kaip sėkmę, ypač pirmą variantą. Benamiui tikrai pasisekė.

O ką daryti, kad pasisektų mums? Galime ir kažką pažadėti padaryti vardan tos sėkmės ir sveikatos: mokiniui – išmokti pamoką, pensininkui – pasiskiepyti nuo gripo, nukritusiam – reguliariai mankštintis ir užauginti raumeninę masę aplink kaulus, šernui – laiku pasislėpti už ne tokio laimingo stumbro.

Visų pirma, pradėkime į savo sveikatą žiūrėti kaip į savo „rankų darbą“, o ne į kažką, duotą iš viršaus. Nustokime kaltinti aplinkybes, darbą, užimtumą, genetiką ir sveikatos apsaugos ministrą – taip, jie visi kiek apsunkina jūsų galimybes, bet tikrai jų neatima. O ir apsunkina kur kas mažiau nei jūsų pačių tingėjimas ir nenoras keistis. O tada ir naujametiniai pažadai sau pačiam nesuveikia, o po mėnesio dar labiau įklampina į neviltį ir neapykantą sau. Ir nereikia sau linkėti to, ko patys nežinote ir nesuprantate. O palinkėkite sau su protu – tai, kas įgyvendinama, ir taip, kad nenusiviltum pačiu savimi.

Pirmas palinkėjimas: keiskimės po truputį. Neprisižadėkime sau kardinalių pokyčių. Vargu, ar bėgsite po pusmečio maratoną, jei dabar uždūstate lipdamas laiptais į trečią aukštą. Vargu, ar tilpsite į S dydžio suknelę (kurią nusipirkote leidusi sau pačiai save įkalbėti, nes vis tiek juk lieknėjate) pavasarį, jei dabar nešiojate XL. Bet nebeuždusti ties 5 aukštu po mėnesio ir pavasarį bandyti įsisprausti į ne tokį ambicingą, bet visgi optimistiškai nuteikiantį L dydį – visai realu. Tada gaunate iš smegenų mažas dozes laimės, kad savęs nenuvylėte ir kad dar ne viskas prarasta. O laimė sukelia paskatinimą siekti tolesnio tikslo. Ir jeigu pasiekėte pirmą tašką, tai pasieksite ir 5 kilometrus lengvu tempu vasarą ir gal net M dydį per Žolines. Į sėkmę reikia eiti mažais žingsneliais. Juk benamis irgi ne iš karto surado 20 depozito vienetų, kad pridavęs galėtų nusipirkti loterijos bilietą.

Antras palinkėjimas: nestabdykite ir nesigręžiokite atgal. Jei pasižadėjote mesti gerti tą sveikatos ministro taip nemėgstamą skystį iš depozitinės taros, arba vaidinti slibiną iš filmuko ir leisti į aplinką dūmus iš kūno angų – reikia griežtų sprendimų. Jei paimsime suknelių pavyzdį – tai šiuo atveju iš 3XL reikia iškart net ne į S ar į XS persivilkti, bet, apskritai, likti nuogam. Ir išmesti visą net pustuštę ar pilną depozitinę ir ne depozitinę tarą iš namų. Ir bandyti gyventi be jos savaitę, mėnesį, tada du, tada pusmetį, o tada žiūrėk, jei antra pusė jau per žolines į S dydį įsispraudžia, tai ir svaigalais slopinti savęs jau nebegalima – pasislėps su tuo S dydžiu tarp pagalvių – išgėręs ir nebesurasite. O pradėję sportuoti ar mesti svorį – nesustoti pusiaukelėje, nepradėti savęs įtikinėti, kad va, dabar jau žinau – turiu valios ir galiu, tad galima ir atsipalaiduoti. Negalima, nes vėl nusivilsite ir vėl jausitės kaltu.

Trečias palinkėjimas: apdovanokite save už pasiekimus. Svarbu pajausti malonumą dėl to, ką darote, ir ko pasiekėte. Pasiekėte savo užbrėžto tikslo – nubėgate po 2 kilometrus kasdien jau savaitę – gaukite malonią smulkmeną. Nebegeriate savaitę nė lašo alkoholio – paskaičiuokite kiek sutaupėte ir apdovanokite save, arba savo antrąją pusę, kuri per savaitę atsikratė kilogramo svorio, už tą sutaupytą sumą kažkokia miela smulkmena. Ir apdovanojimas gali būti net ir maža dalelė to, ko sau neleidžiate ir save ribojate – gabaliukas torto ar pamiegojimas iki popietės. Nes kam tas gyvenimas, jei net torčiuko sau nebegali leisti? Tik prisiminkime vieną taisyklę – už viską reikia mokėti, ir tas gabaliukas torto yra ne tikslas, bet paskatinimas, ir už jį reikės atidirbti kitą savaitę, nes jeigu mes už jį nesumokėsime sportu ir fiziniu krūviu, tai vėliau sumokėsime kilogramais, neapykanta sau ir lėtinių ligų rizikos padidėjimu.

Ketvirtas palinkėjimas: nelinkėkite sau to, ko nenorite ir nuoširdžiai nemėgstate. Nes darydami tai nepajausite malonumo ir mesite tą bergždžią reikalą. Šiurpas krečia nuo minties, kad reikės keltis anksti ir esant bet kokiam orui bėgioti rytais, šalti ir šlapti? Palinkėkite sau tada šiltoje patalpoje su jaukia prietema šokti sportinius šokius arba užsiimti aerobika. Nenorite laikytis žolių ir surūgusio pieno dietos mažesnių suknelių vardan? Tai ir nevalgykite, likite su mėsytės gabaliuku ir torto gabaliuku, bet nebe tokiomis porcijomis ir nebe taip dažnai.

Penktas palinkėjimas (pats sudėtingiausias): sąžiningai sau prisipažinkite, kas jums trukdo būti sveikiems ir laimingiems. Ir atsikratykite tuo. Apklausos rodo, kad sulaukę garbaus amžiaus niekas nesigaili, kad per mažai dirbo ar kad nenusipirko geros mašinos. Dažniausiai nuogąstauja dėl blogos savo sveikatos, neišnaudotų galimybių pagyventi savo malonumui ir atsainaus požiūrio į sveikatą, kai dar galėjo kažką pakeisti. Darbe mes praleidžiame po pusę dienos penkias dienas per savaitę, o šiuo metų laiku – tai visą, nors kiek šviesesnį dienos periodą. Ir aukoti jį nekenčiamai veiklai su nemėgstamais žmonėmis – yra per didelė prabanga. Jeigu kasdienė veikla daro Jus nelaimingu ir visas laisvas laikas skirtas tik atsigauti ir reabilituotis po tokios veiklos – meskite ją. Jeigu Jus supa žmonės, kurie Jus „biesina“ ir daro nelaimingu – nebebendraukite su jais. Jeigu asmuo, kuris labiausiai trukdo pasiekti tikslo ir labiausiai nuvilia Jus tai Jūs pats – keiskitės. Negalite to padaryti pats – kreipkitės pagalbos į specialistus. Jei negali pakeisti situacijos, tai reikia keisti požiūrį į ją. Mažais žingsneliai atsikratome to, kas labiausiai mus erzina.

Šeštas palinkėjimas – žiauriausias: nemeluokite sau. Nei Jūsų kaulai tokie jau platūs, nei medžiagų apykaita tokia jau bloga. Nei tikrai jums reikia tiek daug dirbti, kad paskui eitumėte lašintis vaistų ir pervargę imtumėte nedarbingumą, nei toks jau svarbus tas didesnis atlyginimas, jei iš jo reikia dalį vaistams nuo nemigos skirti. Ir nemeluokite sau, kad „va jau rytoj“ pradėsite keistis, čia paskutinis cepelinas ir paskutinis litras alaus, o nuo rytojaus ryto/pirmadienio/sausio pirmosios tai jau driokstelėsite – kaip sveikai gyvensite. Jei nemeluosite patys sau – tai ir nenusivilsite savimi.

Ir septintas, paskutinis palinkėjimas: mylėkite save. Pradėkite mylėti save tokį, koks esate, tada ir dalies norų bei užsibrėžtų tikslų galėsite atsisakyti, o kitiems norams bei tikslams atsiras daugiau paskatos ir jėgų. Jaučiatės laimingesni gyvendami taip, kaip patinka, bet su plius penkiais kilogramais? O kol jų atsikratote suknelių vardan praeinate pro visus pragaro ratus? Tai ir būkite laimingos be tų suknelių. Nustokite nuolat jausti kaltę.

Gerų Jums metų ir visų norų išsipildymo. O jei nepavyks, tai nebijokite, bus ir kiti metai, galėsite sau dar kartą prisižadėti.

Komentarai (2)