„Aš be antibiotikų nuo gripo nepasveikstu“ – jei dar neprasidėjo, tai tuojau prasidės savigydos ir savidiagnostikos apraiškos šeimos gydytojų kabinetuose. Dėl lengvai paranojiško budrumo užkrečiamųjų ligų klausimais tautiečiams neturiu priekaištų, bet dėl apsilankymo pas gydytoją motyvacijos (būtinai gauti antibiotikų) nesutinku.

Gripas nėra bakterija, gripas yra virusas. Antibiotikai (kaip pavadinimas ir leidžia suprasti) skirti bakterijoms žudyti ir bakterijų sukeltoms ligoms gydyti. Virusų jie neveikia ir vartoti jų nereikia. Galbūt anksčiau antibiotikai galėjo būti skirti komplikacijoms, kurios atsirado po gripo infekcijos, gydyti. Sulauksime, neduok dieve, komplikacijų – skirsime, o „į priekį“ ir atsargai jų neprivalgysite.

„Bet man tikrai gripas: „gripuoju“ jau antrą savaitę, sloga, kosulys, temperatūra nėra aukšta.“ Jums tikrai ne gripas. Ir kokių nors ypatingų viską žudančių vaistų vargu ar reikia. Karščiavimas daugiau kaip 38 ^oC, raumenų skausmas, šaltkrėtis, sausas kosulys, akių skausmas, galvos skausmas, gerklės skausmas, kartais viduriavimas – simptomai, kurie leidžia įtarti gripą. Jei Jums viskas iš visur varva ir bėga, nespėjate naudoti servetėlių ir spjaudotės skrepliais, kurių spalvų gama verta siurrealistų paletės, bet bendrai jaučiatės visai neblogai, tai vargu ar sergate gripu. Greičiausiai tiesiog pasigavote peršalimo virusą. Nes esant gripo infekcijai viską skauda, viskas dreba, aukšta temperatūra ir niekas niekur nevarva.

„Bet gripas irgi peršalimas?“ Ir taip, ir ne. Ir peršalimą, ir gripą sukelia virusai. Ir peršalimas, ir gripas dažniausiai pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų dirginimo simptomais. Tik viskas priklauso nuo virusų agresyvumo ir sugebėjimo greitai bei veiksmingai daugintis mūsų organizmuose. Gripas yra kaip „Formulė 1“ bolidas: kerta staigiai ir greitai, nespėjate nei susloguoti, nei pašalti, nei čiaudintis savaitę į darbą pavaikščioti. O jei iki karščiavimo jūs kelias savaites važiavote su arklio tempiamų vežimu per „Slogos“, „Kosčiojimo“ ir „Gerklės perštėjimo“ vietovardžių kaimelius, tai greičiausiai sergate banaliu peršalimu.

„Man svarbu žinoti, ar gripas, ar ne. Jei gripas – imsiu nedarbingumą, kad kitų neužkrėsčiau.“ Ir vėl pagirtinas elgesys gripo infekcijos atveju, bet labai peiktinas peršalimo atveju. Jei Jūs karščiuojate, sloguojate, kosėjate ir čiaudite, tai platinate savo užkratą aplinkiniams nuolat, gausiai, o nusičiaudėjus – dar ir kulkos greičiu tolimu atstumu. Susirgai – gydykis namie. Ir nesvarbu, ar gripas, ar bakterija, ar peršalimas. Pats esate užkrato šaltinis ir vaikštote po biurą kaip džihadistas su mirtininko liemene – ir kitų kolegų maksimaliai daug norite „išjungti“, bet ir pats sergantis esate kur kas imlesnis kitos rūšies zarazai, tad vargu ar taip lengvai išsisuksite. Tik, aišku, gripo atveju sprogmenys liemenėje kur kas stipresni, o kartais dar ir tokie sunkūs, kad ir norėdamas iš lovos su jais nepasikeliate. O kuo ilgiau sirgdamas vaikštote ir nesigydote, stipresnio galingumo bombą įkraunate savo sveikatai: matyt tam, kad, jei jau sprogtų, tai suviskam.

„Jau trečią kartą šiemet gripu sergu, atsibodo.“ Teoriškai tai įmanoma. Praktiškai – nelabai. Įmanoma dėl to, kad yra skirtingi gripo virusų tipai, ir persirgus vienu nereiškia, kad nebus galimybės užsikrėsti kitu, nes nėra kryžminio imuniteto. Bet didžiąją gripo virusų rinkos dalį sudaro A tipas, kuriuo persirgę galite nerimauti nebent dėl B. Tačiau jo pasekėjų rinkoje tėra tik apie 10 procentų, C tipas beveik nerandamas visiškai, o D tipu serga tik karvės. Pasiskiepijus nuo gripo šansų dar sumažėja. Todėl, jei karščiuojate trečią ar net ketvirtą kartą per sezoną, tai greičiausiai pasigavote skirtingų virusų ar bakterijų, tad kaltinti visomis negandomis vargšo gripo nereikėtų. Tačiau vis dar yra gyvas japonas, kuris sugebėjo būti nutrenktas abiejų atominių sprogimų: ir Nagasakio, ir Hirošimos. Tad pasistengus viskas įmanoma. Tik gal geriau pasistengti nesusirgti (pavyzdžiui, pasiskiepyti).

„Nereceptiniai vaistai gripui gydyti nepadeda, noriu receptinių.“ Ir nepadės. Nes dažniausiai su gripu tie vaistai teturi vienintelę sąsaja – bendrą šaknį pavadinime. Rašydamas šitą rašto darbą specialiai pasižiūrėjau, kiek yra registruotų vaistų su „grip“ pavadinime.

Pasiruošę? Trisdešimt. Trisdešimt piliulių, arbatų, miltelių ir tirpių tablečių, kurių pavadinimas kaip ir leidžia įtarti, kad tinka gripui gydyti (Matyt tiek pat neregistruotų kaip vaistinė medžiaga.) Bet netinka nė vienas. Tai tėra pardavimo ir rinkodaros žaidimai. Ir, kaip dažnai būna, su tais žaidimais šiek tiek, mano manymu, persistengta. Taip, visur informaciniuose lapeliuose parašyta, kad jie skirti simptomams gydyti, bet kas gi skaito tuos lapelius, kai ant pakelių užrašyta kažkas panašaus į „antigripolis“ ar „stopgripinas“. Ir kas čia blogo, paklausite Jūs? Blogai, kad neišpildomi teisėti lūkesčiai, nepraeina gripas po stebuklingos tabletės, perkama kita, kurios sudedamosios dalys tokios pačios, ir turime banalų paracetamolio perdozavimo atvejį.

„Na bet man tų jūsų „chemijų“ nereikia. Aš natūralų antigripiną vartoju“ – ir pasipila receptai iš liaudies medicinos: kuo bjauresnis skonis ir didesnis gleivinių dirginimas, tuo stipresnis poveikis. Medus, aitriosios paprikos, česnakai arba krienai ant juodos duonos, tiesiog česnakai burnoje 24 valandas per parą, įvairių graužikų įvairių liaukų ištraukos ir, svarbiausias momentas, – viską užgerti bjauriais rankų darbo nesertifikuotais alkoholiniais gėrimais (pageidautina – su pipirais). Logika tokio gydymosi (išskyrus pasiteisinimą dėl neeilinių išgertuvių prieš sutuoktinę) yra panaši kaip ir badant užpakalį ir leidžiant vitaminus, kai skauda nugarą, – nuo gydymo būna taip blogai, kad apie pagrindinę ligą pamiršti.

Šilti skysčiai, poilsis, buvimas temperatūros ir drėgmės komforto sąlygomis – pagrindiniai būdai, leidžiantys pasveikti be „chemijos“. Taip, aukštesnė temperatūra pačioje ligos pradžioje, kai virusas dar neįsitvirtino organizme, padeda stabdyti jo dauginimąsi. Todėl atsigulti į lovą, užsikloti penkiomis antklodėmis, pasiguldyti pašonėje katiną ir prisigerti karštų arbatų – sveika. Ir natūralu, kad paskui išprakaituojate. Bet prakaitavimas nuo namudinio alkoholio, aitriųjų pipirų ir krienų su česnakais įvairiausiose kūno vietose – tai jokio gydomojo poveikio neturintis prakaitavimas. Jūs tiesiog sėdite sergantis, prakaituotas ir smirdantis savo gamybos „vaistais“.

„Aš niekur su sergančiaisiais nekontaktavau, kur galėjau užsikrėsti gripu?“ Deja, bet ne visi nešiojantys užkratą matomi. Manoma, kad kas dešimtas epidemijos metu tiesiog nešioja ir platina užkratą, bet pats neserga – jo imuniteto užtenka kovai su gripu. Kitas momentas – gripo virusas gali laukti savo valandos: ant paviršių lieka gyvybingas iki 4–8 valandų. Tad nebūtinas kontaktas su karščiuojančiu, kad susirgtumėte. Užtenka nenusiplauti rankų grįžus namo.

„Tai kada man gydytis? Kada jau tas tikras gripas?“

• Staigi pradžia (per kelias valandas),
• aukšta temperatūra (daugiau kaip 38,5 ^oC),
• šaltkrėtis,
• raumenų skausmas,
• galvos skausmas,
• akių skausmas,
• gerklės skausmas,
• sausas kosulys,
• kontaktas su gripu sergančiu.

Jei surenkate 6 „taip“ iš 9 – labai tikėtina, kad turite gripo viruso sukeltą infekciją ir reikia specifinio gydymo. Abejojate Jūs ar Jūsų gydytojas – galima atlikti testą, kuris greitai atsako, ar yra gripo infekcija. Bet prisiminkime, kad tyrimai ir testai nėra absoliuti tiesa ir turi savo paklaidų: bendras kraujo tyrimas ar C reaktyvusis baltymas turi tam tikrų pokyčių, būdingų gripui, bet jie nėra specifiniai, gali būti ir sergant kitomis ligomis. O specifiniai (ypač greitieji) testai irgi turi (nors ir menką, net visgi) šansą neparodyti infekcijos.

„Tai gal man tų vaistų nuo virusų kaskart sugerti, kai peršalimas ar gripas puola?“ Ne, nereikia. Šiuo metu esami Lietuvoje vaistai, skirti gripo infekcijai gydyti (ir jų pavadinime, tarp kitko, nėra „grip“ raidžių), vartojami tik gripui gydyti. Jie neveikia kitų virusų, tad jų vartojimas gali būti ne tik nereikalingas, bet ir žalingas.

Nustatė ar įtarė gripą – verta pradėti specifinį gydymą per 48, vėliausiai per 72 valandas. Vaistai vartojami du kartus per parą penkias dienas. Kontaktavote ir nenorite susirgti? Galima skirti vaistų profilaktiškai, tada reikės vartoti dešimt dienų, bet tik po vieną tabletę per parą.

„Kada būtinai kreiptis į gydytojus?“ Kai nepavyksta susitvarkyti su simptomais (karščiavimas ar skausmas nedingsta po tam tikrų vaistų dozių), atsiranda dusulys, krūvio netoleravimas, nenormalus mieguistumas, sumišimas, naujai pradedate karčiuoti po to, kai jau buvote nustojęs (praėjus ilgesniam laikui nei vaistų veikimo laikotarpis, aišku). Ir kai Jums reikalingas nedarbingumo pažymėjimas, kol dar Jūsų mieste nepaskelbta epidemija, teks vykti į polikliniką ir tarp sergančiųjų laukti. Kai epidemija paskelbta, tai jau nebereikia, matyt, būna pasiektas pakankamas skaičius žmonių, kurie užsikrėtė vieni nuo kitų poliklinikose.

Taip, gripas dar tik įsibėgėja. Turime tik beveik septynis šimtus atvejų šalyje per praeitą savaitę, bet, kita vertus, ir pirmąją gripo auką, deja, jau turime. Pradėti skiepytis jau kiek ir vėloka (bet kol nesergate, galite tą daryti, gal Jums skirtas virusas lauks Jūsų tik vasario mėnesį). Bet apsisaugoti būtina: vėdinkime patalpas, plaukime rankas, daugiau laiko praleiskime neuždarose patalpose ir nedideliuose susibūrimuose. Būkime pailsėję, tinkamai apsirengę, mažinkime žalingus įpročius. Įtarę gripo viruso infekciją pasitarkime su gydytoju, kuriuo pasitikime, paklauskime ką daryti, neikime į darbą susirgę ir neplatinkime užkrato. Paskirtus vaistus vartokime sąžiningai ir reaguokime į mūsų kūno pokyčius. Mylėkite save ir artimuosius, pasiskiepykite nuo gripo laiku ir pripildykite plaučius gerų emocijų, kad jokiam gripui ten neatsirastų vietos.

Geros Jums sveikatos ir išsiilgto sniego žiemą.

Komentarai (6)