Nepaisant viso pasaulio pastangų sulaikyti naująjį koronavirusą, susirgusiųjų daugėja.

Praėjo vos keli mėnesiai, kai virusas, vadinamas SARS-CoV-2, pirmą kartą pasirodė Uhano jūros gėrybių ir laukinių gyvūnų turguje, Kinijoje. Nuo to laiko virusas peržengė sienas, užkrėtė daugiau nei 83 300 žmonių ir kainavo jau 2800 gyvybių. Bet kaip ir visi ankstesni protrūkiai, taip ir šis galų gale baigsis.

Taigi, kaip pasibaigs ši istorija? Ekspertai sako, kad vienas iš galimų scenarijų – ligos atvejų pradės mažėti tada, kai pakankamai žmonių susiformuos imunitetą persirgę šia liga ar atsiradus skiepams nuo SARS-CoV-2. Kitas galimas scenarijus – virusas cirkuliuos ir toliau, ir galiausiai taps įprastu kvėpavimo takų virusu.

Galimybė užsikrėsti

„Tikimybė, kad virusas paplis po visą pasaulį, vis didėja, – teigia Mičigano universiteto epidemiologijos docentė Aubree Gordon – Mes vis dar galime turėti šiokių tokių galimybių jį sulaikyti, bet atrodo, šis langas jau užsidaro“.

Šis protrūkis jau atitinka du pandemijos kriterijus: SARS-CoV-2 gali užkrėsti žmones bei sukelti ligą – ir jis lengvai perduodamas iš žmogaus žmogui, antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC). Virusui užkrečiant bendruomenes vis daugiau šalių, jis artėja prie trečiojo pandemijos kriterijaus: viruso išplitimo visame pasaulyje.

Maždaug 95% ligos COVID-19 atvejų (kuriuos sukelia virusas SARS-CoV-2) yra žemyninėje Kinijoje. Tačiau užkrėtimų daugėja ir kitose šalyse – įskaitant Pietų Korėją, Iraną, Italiją, Singapūrą, Taivaną, Tailandą ir Japoniją. Ketvirtadienį paskelbta apie pirmąjį koronaviruso atvejį Estijoje, penktadienio naktį – jau ir Lietuvoje.

Geriausias būdas kontroliuoti virusą ar sulėtinti jo plitimą yra tokios priemonės, kaip karantinas ir kelionių apribojimai, – portalui „Live Science“ sako A.Gordon. Ir iš tiesų, visame pasaulyje stengiamasi sustabdyti naujojo koronaviruso plitimą – nors kai kurie bandymai, kaip pavyzdžiui kruizinio laivo „Diamond Princess“ karantinas, nebuvo itin sėkmingas.

Nes sustabdyti viruso plitimą bus nepaprastai sunku, mano mokslininkė. Tam yra kelios priežastys: SARS-CoV-2 plinta labai lengvai, dauguma COVID-19 atvejų nėra sunkūs ir todėl gali būti nė nediagnozuoti – o viruso inkubacinis laikotarpis yra ilgas.

Be to, visos pastangos izoliuoti yra pagrįstos tuo, ką mes žinome apie virusą – bet mes dar daug ko nežinome. Iki šiol karantino terminas paprastai būdavo skiriamas 14 dienų – remiantis pirminiais tyrimais, kurie rodo, kad tai buvo ilgiausias užfiksuotas viruso inkubacijos laikotarpis. Tačiau yra tam tikrų įrodymų, kad inkubacinis periodas gali būti daug ilgesnis.

Pavyzdžiui, vietinės naujienose iš Kinijos Hubėjaus provincijos (kur užfiksuoti pirmieji COVID-19 atvejai) teigiama, kad koronavirusu užsikrėtusiam 70 metų vyrui simptomai neišryškėjo 27 dienas po užsikrėtimo, rašo „Washington Post“. Manoma, kad dažniausiai virusas plinta oro lašeliniu būdu ir per kontaktą su infekuotu asmeniu – tačiau vis dar neaišku, ar virusas gali plisti dar neišryškėjus simptomams.

Ir vis dar egzistuoja galimybė, kad koronavirusas pradėjo plisti anksčiau, nei mes apie jį išvis sužinojome. „Manau, kad tai jau pandemija, – sako infekcinių ligų specialistas ir Johnsono Hopkinso sveikatos saugumo centro Baltimorėje vyresnysis mokslininkas dr. Ameshas Adalja. – Manau, kad JAV ir kitose vietose greičiausiai buvo atvejų, kurie nebuvo identifikuoti – juo labiau, kad didžioji dauguma simptomų nėra ryškūs ir neatskiriami nuo kitų peršalimo simptomų“.

Jei pastangos sukontroliuoti viruso plitimą žlunga ir tai iš tikrųjų tampa pandemija, „egzistuoja du būdai, kuriais ji gali pasibaigti“, – „Live Science“ teigia A.Gordon. Arba pakankamai žmonių susikurs imunitetą (persirgę ar skiepiję), virusas nebebus perduodamas ir nunyks – arba virusas toliau cirkuliuos ir įsitvirtins kaip įprastas kvėpavimo takų virusas.

Natūrali pabaiga

Pandemijos baigiasi, kai virusas neturi pakankamai neatsparių žmonių, kuriuos dar galėtų užkrėsti.

Manoma, kad katastrofiška 1918 m. „ispaniškojo“ gripo pandemija visame pasaulyje užkrėtė 500 milijonų žmonių. Daugelis jų buvo kareiviai, gyvenę ir kovoję labai arti vienas kito Pirmajame pasauliniame kare.

Kai baigėsi karas ir žmonių susitelkimo vietos nunyko, gripo plitimas sulėtėjo – nes žmonės turėjo mažiau kontaktų vienas su kitu. Tačiau gripas buvo iš dalies sustabdytas, nes jį išgyvenusieji turėjo imunitetą – ir virusas nebebuvo taip lengvai užkrečiamas, kaip pradžioje.

Jei virusas perduodamas asmeniui, kuris nėra jautrus ligai, plitimo grandinė nutrūksta. Jei vienas žmogus užkrečia du, šie žmonės kartu užkrečia keturis ir panašiai, tai galiausiai virusas nebesusiduria su žmonėmis, dar galinčiais užsikrėsti, sako Niujorko universiteto epidemiologijos profesorius Joshua Epsteinas. „Paprastai nutinka taip, kad kai pakankamai žmonių pasigauna ligą, galiausiai jai nebelieka kur plėstis“, – apibendrina mokslininkas.

Jei SARS-CoV-2 yra panašus į įprastus gripo štamus (arba kitus koronavirusus, sukeliančius peršalimą), taip pat egzistuoja tikimybė, kad atšilus orams infekcijų skaičius gali sumažėti. Bet virusas gali „atgimti“ rudenį ir žiemą.

„Bet manau, kad dar per anksti daryti išvadas“, – spaudos konferencijoje vasario 12 d. sakė CDC Nacionalinio imunizacijos ir kvėpavimo takų ligų centro direktorė dr. Nancy Messonnier.

Teoriškai aplinkos sąlygos gali turėti įtakos viruso plitimui, todėl kai kurie virusai pasižymi sezoniškumu, sako A.Gordon. „Tačiau dar daug kas neaišku, nes tokie virusai kaip gripas atogrąžų teritorijose yra tokia pati didelė problema, kaip ir vidutinėse platumose“, – sako mokslininkė.

Dar viena galimybė – kad SARS-CoV-2 mutuos taip, jog jam pačiam bus sunkiau užkrėsti žmones. 2002 m. pietų Kinijos Guangdongo provincijoje vienas virusas pirmą kartą persikėlė iš gyvūnų į žmones ir sukėlė infekcijos, kuri tapo žinoma kaip sunkus ūminis kvėpavimo sindromas (SARS), protrūkį.

SARS išplito 26 šalyse ir sukėlė nemažai baimės, tačiau ligos protrūkis greitai nunyko – iš dalies dėl sėkmingai priimtų ir gerai realizuotų sveikatos apsaugos priemonių, bet iš dalies ir dėl to, kad virusas atsitiktinai mutavo – o tai virusams nutinka dažnai – ir tapo sunkiau perduodamu tarp žmonių, teigia Niujorko „Northwell Health“ centro visuotinės sveikatos centro direktorius dr. Ericas Cioe-Peña.

Vakcina

Tačiau sveikatos apsaugos pareigūnai ne tik sėdi ir laukia, ką toliau darys virusas. Mokslininkai visame pasaulyje siekia sukurti vakciną ir gydymą nuo SARS-CoV-2. „Kadangi virusas įsitvirtino žmonių populiacijose, vakcina yra vienintelis būdas jį išnaikinti“, – teigia A.Adalja.

Neseniai mokslininkų grupė nustatė išsamią vadinamojo „kojelės“ baltymo (angl. spike protein), kurį naujasis koronavirusas panaudoja žmogaus ląstelėms užkrėsti, struktūrą – taip potencialiai atverdami duris vakcinai. Idėja ta, kad jei žmonėms būtų sušvirkšta vakcina, sukurta „kojelės“ baltymo pagrindu, susidarytų antikūnai ir jei žmogus būtų paveiktas tikrojo viruso, jis turėtų imunitetą.

Tačiau problema su vakcinomis yra ta, kad perėjimas nuo teorinio modelio iki klinikinio naudojimo trunka labai ilgai – dėl pačių vakcinų saugumo. Tad vakcinavimas epidemijos epicentruose pačiu artimiausiu metu dar tikrai neprasidės, sako dr. E.Cioe-Peña.

Tačiau ekspertai mano, kad vakcina greičiausiai pasirodys po 18-24 mėnesių – ir tai yra žymiai greičiau nei įprastiniai 10 metų, kurių dažniausiai prireikia. Tačiau faktas, kad ekspertai ir toliau kuria vakciną, reiškia, jog jie nemano, kad SARS-CoV-2 nunyks, sako J.Epsteinas: „Jei sveikatos apsaugos pareigūnai manytų, kad virusas greitai išnyks, tada kurti vakciną ateičiai nebūtų labai daug prasmės“.

Užsitęsęs virusas

„Manau, mažai tikėtina, kad šis koronavirusas visiškai išnyks – nes jis labai lengvai perduodamas“, – sako Tenesio Vanderbilto universiteto infekcinių ligų specialistas dr. Williamas Schaffneris.

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, visiškai išnaikinti ligą yra labai sunku ir retai pavyksta. Kad tai įvyktų, turi atsirasti būdas nutraukti perdavimą, turi būti diagnostikos priemonės, leidžiančios aptikti atvejus, kurie galėtų sukelti ligos pernešimą – ir žmonės privalo būti vieninteliai viruso pernešėjai.

Net jei koronavirusas bus išnaikintas tarp žmonių, bet ir toliau išliks tarp gyvūnų – šie vėl galėtų nulemti viruso sugrįžimą, sako J.Epsteinas. „Manau, tikimybė, kad virusas turės vieną ciklą, mes jį įveiksime, jis nemutuos ir bus išnaikintas, yra įmanoma. Bet mano nuomone labiausiai tikėtina perspektyva yra ta, kad visiškai jo taip ir neišnaikinsime“, – teigia mokslininkas.

Egzistuoja tikimybė, kad net jei mums pavykus numalšinti šį virusą, jis gali virsti sezonine liga ir kasmet sugrįžti kaip ir kitos sezoninės ligos – tokios kaip gripas ar peršalimas, sako J.Epsteinas. Jei taip atsitiks, egzistuoja tikimybė, kad jis turės mažesnį poveikį vėlesnių ciklų metu – nes daugiau žmonių jau turės imunitetą, sako A.Adalja.

Tačiau neaišku, ar žmonės negali šiuo virusu užsikrėsti pakartotinai, mano A.Gordon. Žmonės gali pakartotinai užsikrėsti todėl, kad imunitetas ilgainiui gali nunykti – nors kai kuriais atvejais imunitetas išlieka visam gyvenimui, kaip pavyzdžiui tymų atveju, primena W.Schaffneris.

Nors silpnėjantis imunitetas yra pati pagrindinė pakartotinės infekcijos priežastis, taip pat įmanoma, kad virusai gali mutuoti tiek, kad išvengtų imuninės sistemos. „Tačiau šiuo metu nėra įrodymų, kad koronavirusas kaip nors reikšmingai mutuotų, – teigia A.Gordon. – Dabartinės virusų sekos yra beveik identiškos“.

Bet nuspėti, kaip elgsis virusas – sunku.

„Kai kurios iš epidemijų pasikartoja, kitos – ne“, – teigia J.Epsteinas. SARS sukėlusio viruso mutacijų dažnis buvo palyginti mažas, todėl epidemija nepasikartojo. Tuo tarpu gripo mutacijos dažnis yra tikrai didelis, todėl jis pasikartoja kiekvienais metais. Jei SARS-CoV-2 per ateinančius mėnesius pavyks iš esmės mutuoti, mokslininkų pagamintos vakcinos gali būti nelabai suderinamos su pasikartojančia epidemija, įspėja mokslininkas.

Tačiau net jei negalime numatyti, kas nutiks su virusu, galime tam pasiruošti, primena J.Epsteinas.

Jis teigia, kad neįmanoma visiškai užblokuoti žmonių, esančių nukentėjusiose šalyse, tačiau galima imtis priemonių, kad sumažintų infekcijų skaičių savo regione – pavyzdžiui, tikrinti galimus atvejus, intensyviai tirti virusą, izoliuoti susirgusiuosius, atšaukti masinius susibūrimus ir renginius, o svarbiausia – laikytis įprastos visuomenės sveikatos praktikos bei geros higienos.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (6)