Žaibiškas COVID-19 ligos plitimas ir aukštas infekcijos mirtingumas paskatino daugybę pasaulio vaistų kūrimo laboratorijų mobilizuotis ir sutelkti visas savo pastangas būtent į vaistų nuo SARS-CoV-2 kūrimą ar jau esamų antivirusinių preparatų efektyvumo patikrinimą. Naujausią situaciją šioje srityje apžvelgia svetainė „Clinical Trials Arena“.

Tikimasi, kad pirmoji kiniška vakcina, apsauganti nuo SARS-CoV-2, klinikinių tyrimų fazei bus parengta balandžio mėnesio pabaigoje, skelbia Kinijos mokslo ir technologijų viceministras Xu Nanpingas. Įmonė „Inovio Pharmaceuticals“ taip pat ketina pradėti vakcinos bandymus dar balandžio mėnesį.

Pasaulio sveikatos organizacija pažymėjo, kad įmonės „Gilead“ sukurtas preparatas remdesiviras parodė savo efektyvumą gydant koronavirusinę infekciją.

JAV bandys chlorokvino efektyvumą kovojant su liga

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kovo 19 d. paskelbė, kad yra gautas JAV Maisto ir vaistų administracijos leidimas pradėti chlorokvinas arbo hidrochlorokvino – preparato, jau ilgą laiką naudojamo gydant maliariją ir artritą – klinikinius tyrimus COVID-19 gydymui. Įvairiapusiškus klinikinius vaisto tyrimus atlieka vyriausybinės agentūros ir akademinės institucijos.

Kitiems antivirusiniams vaistams taip pat ketinama išskirti klinikinių tyrimų „greitkelį“, kad procesas būtų kuo spartesnis ir įrodyto saugumo bei efektyvumo preparatai kuo skubiau pasiektų gydymo įstaigas.

Pirmas patvirtintas vaistas nuo koronaviruso Kinijoje – favilaviras

Kinijos Nacionalinė medicininių produktų administracija jau patvirtino favilavirą kaip antivirusinį vaistą koronavirusinės infekcijos gydymui.

Skelbiama, jog vaistas buvo efektyvus gydant ligą, o jo nepageidaujami poveikiai klinikiniuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo 70 pacientų, buvo minimalūs. Klinikiniai tyrimai atliekami Šenženo mieste.

Farmacijos įmonės, užsiimančios vaistų ir vakcinų nuo koronaviruso kūrimu

Pateikiamas sąrašas pagrindinių viso pasaulio farmacijos įmonių, kurios kuria arba jau turi potencialų preparatą, galintį tapti patvirtintu vaistu arba vakcina nuo koronaviruso.

TJM2, „I-Mab Biopharma“

Įmonė „I-Mab Biopharma“ kuria neutralizuojantį antikūną TJM2, skirtą sunkiausiems pacientams, patiriantiems koronaviruso sukeliamą „citokinų audrą“. Vaistas veikia žmogaus granuliocitų-makrofagų kolonijas stimuliuojantį faktorių (GM-CSF), kuris yra atsakingas už ūminį ir lėtinį uždegiminį procesą.

Įmonė preparato kūrimo darbus tęs po to, kai iš JAV Maisto ir vaistų administracijos gaus Naujų tiriamųjų vaistų paraiškos patvirtinimą.

„Medicago“ kuriama vakcina

Įmonė „Medicago“ kuria vaistus-kandidatus nuo COVID-19, jau yra sukūrusi į virusą panašias daleles (VLP, Virus-Like Particles) kovai su koronavirusu. Įmonė bendradarbiauja su Lavalio universiteto Infekcinių ligų tyrimų centru kuriant antikūnus prieš SARS-CoV-2. Įmonės moksliniai tiriamieji darbai iš dalies finansuojami Kanados sveikatos tyrimų institutų.

AT-100, „Airway Therapeutics“

Bendrovė „Airway Therapeutics“ tiria galimybę naudoti savo naują žmogaus rekombinantinį baltymą, pavadintą AT-100, kaip vaistą nuo koronaviruso. Įmonė paskelbė, kad preparato vertinimo paraišką jau pateikė JAV Nacionalinių sveikatos institutų Kvėpavimo takų ligų padaliniui.

Ikiklinikiniais tyrimais buvo parodyta, kad AT-100 geba slopinti uždegiminį procesą ir infekciją plaučiuose, o taip pat skatina imuninį atsaką prieš įvairias kvėpavimo takų ligas.

TZLS-501, „Tiziana Life Sciences“

Įmonė „Tiziana Life Sciences“ tobulina monokloninį antikūną, pavadintą TZLS-501 ir skirtą konkrečiai COVID-19 gydymui. TZLS-501 yra žmogaus interleukino-6 receptorius (IL-6R) blokatorius, apsaugantis nuo plaučių pažeidimo ir IL-6 koncentracijos organizme šuolio.

Preparatas veikia jungdamasis prie IL-6 receptoriaus ir sumažindamas organizme cirkuliuojančio IL-6 kiekį, tokiu būdu slopindamas lėtinį plaučių uždegimą.

OYA1, „OyaGen“

Bendrovės „OyaGen“ preparatas OYA1 laboratorinių bandymų metu pasižymėjo stipriu antivirusiniu poveikiu prieš koronavirusą. Nustatyta, kad jis efektyviau už chlorpromazino hidrochloridą slopina SARS-CoV-2 dauginimąsi ląstelių kultūroje.

Anksčiau OYA1 buvo patvirtintas kaip naujas potencialus vaistas nuo vėžio, bet dėl efektyvumo stokos šios tyrimų krypties buvo atsisakyta. „OyaGen“ ketina tolesniais tyrimais nustatyti, ar jų preparatas pasižymi efektyvumu prieš koronavirusą.

BPI-002, „BeyondSpring“

Įmonės „BeyondSpring“ preparatas BPI-002 yra maža molekulė, kuria bandoma gydyti įvairias infekcijas, įskaitant COVID-19. Ši molekulė pasižymi gebėjimu aktyvuoti imuninės sistemos ląsteles – CD4+ T helperius ir CD8+ citotoksines T ląsteles – tokiu būdu generuojant organizmo imuninį atsaką.

Kombinuojant su kita vakcina nuo COVID-19, šis junginys galėtų sukurti ilgalaikę apsaugą nuo virusinės infekcijos. „BeyondSpring“ yra pateiką vaisto nuo virusinių infekcijų patentinę paraišką JAV patentų biurui.

Intranasalinė koronaviruso vakcina, „Altimmune“

JAV biofarmacijos įmonė „Altimmune“ kuria per nosį vartojamą COVID-19 vakciną. Šiuo metu vakcinos dizaino ir sintezės darbai yra baigti, vyksta pasirengimas atlikti ikiklinikinius tyrimus su gyvūnais.

Vakcina nuo koronaviruso yra kuriama pasitelkiant tą pačią vakcinų technologinę platformą, kokia buvo naudojant taip pat „Altimmune“ sukurtą per nosį vartojamą vakciną nuo gripo „NasoVAX“.

INO-4800, „Inovio Pharmaceuticals“ ir „Beijing Advaccine Biotechnology“

Įmonė „Inovio Pharmaceuticals“, bendradarbiaudama su „Beijing Advaccine Biotechnology“, ištobulino pirmosios bendrovės senesnę vakciną INO-4800 taip, kad ji būtų tinkama prieš naująjį koronavirusą. Kompanija jau pradėjo ikiklinikinius tyrimus ir gamina klinikiniams tyrimams skirtas dozes.

Kovo 3 dieną „Inovio“ paskelbė, kad šios vakcinos kūrimo darbai vykdomi „sparčiuoju būdu“. Klinikinių tyrimų su žmonėmis dizainas parengtas. 3000 dozių, skirtų klinikiniams tyrimas su žmonėmis JAV, Kinijoje ir Pietų Korėjoje, jau pagaminta. Planas didelio masto vakcinos gamybai parengtas.

Tikimasi, kad pirmoji klinikinių tyrimų fazė su 30 sveikų savanorių JAV bus atlikta balandžio mėnesį. Lygiagrečiai pirmos fazės klinikinius tyrimus Kinijoje atliks „Beijing Advaccine“. Pirmųjų klinikinių tyrimų rezultatų tikimasi 2020 metų rugsėjį.

„Inovio“ tikisi iki 2020 metų pabaigos prigaminti milijoną vakcinos dozių, kad galėtų atlikti papildomus klinikinius tyrimus ar panaudoti jas skubos atveju.

Vakcina, „CanSino Biologics“

Tiandzine (Kinija) įsikūrusi bendrovė „CanSino Biologics“ artįja prie savo vakcinos nuo koronaviruso klinikinių tyrimų pradžios. Šios įmonės mokslininkai paėmė koronaviruso genetinio kodo fragmentą ir įpynė jį į grėsmės nekeliančio viruso genomą. Suleidus šį virusą sveikiems savanoriams buvo pradėta antikūnų gamyba ir paskatintas imuniteto koronaviruso infekcijai susidarymas. Praėjusią savaitę bendrovė paskelbė, kad Kinijos valdžia patvirtino klinikinių tyrimų planą ir darbus pradėti ketinama artimiausiu metu.

Vakcina, „Arcturus Therapeutics“

Įmonė „Arcturus Therapeutics“ aktyviai kuria vakciną nuo koronaviruso taikant RNR inžinerijos metodus. Įmonė ketina paimti RNR virusą, kuris buvo modifikuotas taip, kad koduotų baltymus, kurie apsaugos nuo infekcijos, ir įtrauks šį virusą į skystą nanodalelę. Gauta vakcina, kuriama bendradarbiaujant su Djuko universitetu (JAV) teoriškai turėtų sukurti geresnį imuninį atsaką gavus mažesnę dozę, nei vartojant panašias mRNR pagrindo vakcinas. Kol kas šis preparatas yra ikiklinikinėje tyrimų fazėje, bet „Arcturus“ atstovai žada klinikinius tyrimus pradėti kaip įmanoma greičiau.

Vakcina, „CureVac“

Vokietijos įmonė „CureVac“, panašiai, kaip ir „Moderna“, naudoja inžinierių sukurtas mRNR grandines siekiant paskatinti apsauginių baltymų gamybą žmogaus organizme.

Įmonės atstovai skelbia, kad vakciną-kandidatę, tinkamą tyrimams su gyvūnais turės iki balandžio, o klinikiniai tyrimai su žmonėmis turėtų būti pradėti šią vasarą. Be to, ši bendrovė kuria „mobiliosios mRNR gamybos“ technologiją, kuri atskiroms protrūkio židiniuose atsidūrusioms ligoninėms suteiktų galimybę greitai pasigaminti vakcinos savarankiškai.

NP-120 (Ifenprodil), „Algernon Pharmaceuticals“

Įmonė „Algernon Pharmaceuticals“, kad tiria preparato NP-120 (Ifenprodil) taikymo prieš koronavirusą galimybes. Ifenprodilis yra N-metil-d-aspartato receptoriaus antagonistas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad jis efektyviai pagerina pelių, užkrėstu H5N1 virusu, išgyvenamumą.

APN01, Britų Kolumbijos universitetas ir „Apeiron Biologics“

Kinijoje vyksta preparato APN01, sukurto „Apeiron Biologics“, pilotiniai pirmos fazės klinikiniai tyrimai COVID-19 gydymui. APN01 pagrindas – Britų Kolumbijos universiteto profesoriaus moksliniai tyrimai ieškant vaistų nuo SŪRS viruso.

Klinikinių tyrimų metu ketinama nustatyti preparato gebėjimą sumažinti viruso kūnelių kiekį pacientų organizmuose. Pagal gautus duomenis bus sprendžiama, ar reikia atlikinėti papildomus klinikinius tyrimus su didesniu pacientų kiekiu.

mRNA-1273 vakcina, „Moderna“, JAV Vakcinų tyrimų centras

Įmonė „Moderna“, bendradarbiaudama su Vakcinų tyrimo centru, priklausančiu JAV Nacionaliniam alergijų ir infekcinių ligų institutui, sukūrė vakciną nuo koronaviruso. Vakcinos taikinys – viruso paviršiaus „spygliukų“ baltymas.

Pirmosios vakcinos dozės, kurias pagamino „Moderna“, jau išsiųstos į Nacionalinį alergijų ir infekcinių ligų institutą, klinikiniai tyrimai Kaiser Permanente Vašingtono sveikatos tyrimų institute Siatle pradėti kovo 16 dieną. Dalyvauti tyrime atrinkti 45 sveiki vyrai ir 45 sveikos moterys, kurių amžius yra nuo 18 iki 45 metų.

Tiriamieji paskirstyti į tris kohortas, kurioms bus sušvirkšta po 25 mikrogramų, 100 mikrogramų ir 250 mikrogramų dozes su 28 dienų skirtumu.

Infekcinio bronchito viruso (IBV) vakcina, MIGAL tyrimų institutas

Izraelio MIGAL tyrimų institutas paskelbė, jog jų sukurta IBV vakcina, skirta kovai su paukščių koronavirusu, buvo modifikuota kovai prieš COVID-19. Ikiklinikiniais tyrimais, kuriuos atliko Volcani institutas, parodytas šios vakcinos efektyvumas.

IBV vakcinos kūrimas užtruko ketverius metus, ji pasižymi dideliu genetiniu panašumu į žmogaus koronavirusą. Institutas genetiškai modifikavo vakciną taip, kad ji būtų efektyvesnė prieš COVID-19 ir parengė ją vartoti per burną.

Šiuo metu institutas ieško vakcinos gamybos partnerių ir pateikinėja paraiškas, reikalingas klinikiniams tyrimams su žmonėmis.

TNX-1800, „Tonix Pharmaceuticals“

Įmonė „Tonix Pharmaceuticals“, bendradarbiaudama su ne pelno siekiančia organizacija „Southern Research“, sukūrė potencialią vakciną nuo koronaviruso, kurios darbinis pavadinimas yra TNX-1800. Vakcina sukurta Orthopoxvirus genties viruso pagrindu, naudojant „Tonix“ patentuotą vakcinų platformą.

TNX-1800 sukurtas taip, kad aktyvuotų baltymo, kurį gamina ir į organizmą patekęs koronavirusas, sintezę. „Southern Research“ užsiims vakcinos efektyvumo ir saugumo vertinimais.

Brilacidinas, „Innovation Pharmaceuticals“

Įmonė „Innovation Pharmaceuticals“ paskelbė, kad atliks baltymą defensiną imituojančio vaisto-kandidato brilacidino efektyvumo kovojant prieš COVID-19 tyrimus. Brilacidinas keliuose ankstesniuose klinikiniuose tyrimuose parodė savo antibakterinį, priešuždegiminį, imunomoduliacinį poveikį.

Įmonė ketina ieškotis mokslinių tyrimų partnerių ir siekti valstybinio finansavimo vaisto nuo koronaviruso kūrimo darbams. Jau dabar tiriamas to paties preparato efektyvumas gydant vėžiu sergančių pacientų uždegiminę žarnyno ligą, burnos ertmės gleivinės uždegimą.

„Innovation Pharmaceuticals“ jau pasirašė materialinių vertybių perdavimo sutartis su neskelbiamu JAV universitetu ir 12 aukšto biologinio saugumo lygio laboratorijų, kurios padės vertinti brilacidino efektyvumą prieš COVID-19. Buvo planuojama, kad viena iš šių laboratorijų vaisto tyrimus pradės jau trečią kovo savaitę.

Rekombinantinio subvieneto vakcina, „Clover Biopharmaceuticals“

„Clover Biopharmaceuticals“, taikydama savo patentuota „Trimer-Tag“ technologiją, kuria rekombinantinio subvieneto vakciną nuo koronaviruso. Vakcinos pagrindas – COVID-19 trimerinis S baltymas (S-Trimer), atsakingas už prisijungimą prie užkrečiamos ląstelės.

Taikant šią technologiją, „Clover Biopharmaceuticals“ dar vasario 10 dieną sėkmingai pagamino subvieneto vakciną, išaugintą žinduolių ląstelių kultūros pagrindu paruoštoje baltymų ekspresijos sistemoje. Taip pat ši įmonė po užsikrėtimo visiškai pasveikusių pacientų organizmuose identifikavo antigenui specifišką antikūną.

Tikimasi, kad labai išgryninta S-Trimer vakcinos forma, paruošta ikiklinikiniams tyrimams, bus parengta per 6-8 savaites. Ši kompanija turi savo cGMP gamybinius pajėgumus, kad sėkmingų tyrimų atveju galėtų savarankiškai plėsti gamybos mastą.

„Clover Biopharmaceuticals“ taip pat ketina pasinaudoti GSK pasiūlyta pandemine adjunvantine sistema, kuri leis smarkiai padidinti pagaminamų dozių kiekį.

Vakcina nuo koronaviruso, „Vaxart“

Įmonė „Vaxart“ kuria geriamąją rekombinantinę vakciną, kuriai suteikta tabletės pavidalo vaisto forma. Vakcinos kūrimui naudojama tos pačios įmonės vakcinų platforma VAAST.

Šios įmonės mokslininkai vakcinas ketina kurti remiantis 2019-nCOV publikuotu genomu ir tikrinti jas ikiklinikiniuose gleivinės bei sisteminio atsako modeliuose.

Leronlimabas, „CytoDyn“

Bendrovė „CytoDyn“ tiria junginio leronlimabo (darbinis pavadinimas – PRO 140), CCR5 antagonisto, poveikį gydant koronavirusą.

Šis vaistas jau yra pasiekę antrą klinikinių tyrimų fazę kaip vaistas nuo ŽIV infekcijos, JAV Maisto ir vaistų administracija atvėrė jam „greitkelį“ tiriant efektyvumą prieš koronavirusą.

Linijinės DNR vakcina, „Applied DNA Sciences“ ir „Takis Biotech“

„Applied DNA Sciences“ dukterinė įmonė „LineaRx“ vasario 7 dieną pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Takis Biotech“ vakcinos nuo koronaviruso kūrimo darbams. Šios dvi bendrovės vakciną vystys naudodamos polimerazių grandininės reakcijos (PGR) pagrindo DNR gamybos metodą.

PGR technologija siūlo keletą privalumų: didelį grynumo laipsnį, didelį gamybos greitį, antibiotikų ir bakterinės taršos nebuvimą. Be to, vakcinos genas, pagamintas kuriant tokią technologiją, gali veikti ir neįterpus į paciento genomą.

Tikimasi, kad bus sukurti keturi DNR vakcinos kandidatai, tinkami tyrimams su gyvūnais. Vienos iš šių vaikcinų dizainas yra grindžiamas visu koronaviruso paviršiaus „spyglio“ baltymo genu, likusių pagrindas – antigeninės šio baltymo vietos.

BXT-25, „Bioxytran“

Bendrovė „Bioxytran“ paskelbė, kad ieško partnerių, padėsiančių modifikuoti jų perspektyviausią vaistą-kandidatą BX-25 taip, kad šis būtų tinkamas ūmaus kvėpavimo sutrikimo sindromo (ARDS), galinčio pasireikšti vėlyvoje sirgimo COVID-19 stadijoje, gydymui. Pasireiškus ARDS sutrinka deguonies difuzija į kraują, plaučiuose pradeda kauptis skysčiai.

BX-25 molekulė yra 5000 kartų mažesnė už kraujo ląsteles ir gali efektyviai išnešioti deguonį po organizmą. Junginys kraujotakoje išlieka aktyvus 9 valandas, vėliau jį perdirba kepenys. Šis vaistas gali padėti užtikrinti deguonies tiekimą gyvybiškai svarbiems organams sunkiausiomis ligos akimirkomis.

MERS koronaviruso vakcinos kandidatas, „Novavax“

2013 m. įmonė „Novavax“ sukūrė vakcinos kandidatą MERS koronavirusui. MERS koronavirusas iš kupranugarį į žmones peršoko Saudo Arabijoje, 2012 metais. Anksčiau ta pati kompanija buvo sukūrusi ir rekombinantinę nanodalelių vakciną-kandidatę giminingam SŪRS virusui.

Vakcina sukurta taip, kad jungtųsi prie viruso paviršiaus S baltymo. Ji buvo kuriama naudojant „Novavax“ rekombinantinių nanodalelių vakcinos technologiją ir išbandyta naudojant „Matrix-M“ adjuvantinę technologiją. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad ši vakcina geba paskatinti organizmo imuninį atsaką.

„Novavax“ šios vakcinos vystymui gavo 4 mln. JAV dolerių dotaciją. Jau yra sukurti keli nanodalelių vakcinos kandidatai, parengti bandymams su gyvūnais. Tyrimus su žmonėmis ketinama pradėti 2020 metais.

INO-4700, „Inovio Pharma“

Bendrovė „Inovio Pharma“, bendradarbiaudama su „GeneOne Life Science“, kuria tiriamąjį DNR imunoterapinį preparatą INO-4700 (GLS-5300). Šis preparatas, naudojant „Cellectra“ švirkštą, vartojamas kaip vakcina, injekuojant į raumenį.

„Cellectra“ švirkšto tobulinimo darbams paspartinti „Inovio Pharma“ gavo 5 mln. dolerių dotaciją iš Billo ir Melindos Gatesų fondo.

Vakcina yra gerai toleruojama organizmo, 2019 m. atliktais ankstyvais klinikiniais tyrimais nustatytas stiprus jos sukeltas imuninis žmogaus organizmo atsakas į MERS viruso infekciją.

88 proc. tiriamųjų ši vakcina taip pat sukelia plataus spektro T ląstelių atsaką.

Remdesiviras (GS-5734), „Gilead Sciences“

Įmonės „Gilead Sciences“ preparatas remdesiviras, kurtas kovai su ebolos viruso infekcija, po klinikinių tyrimų pasirodė esąs neefektyvus. Dabar dviejose Azijos valstybėse atliekami skirtingi randomizuoti trečios fazės klinikiniai tyrimai vertinant jo efektyvumą prieš koronavirusą.

Į tyrimus įtrauktas 761 pacientas, tyrimai vykdomi laikantis visų geriausių praktikų – randomizuoti, kontroliuojami placebu, laikantis dvigubo aklumo principo. Viena iš tyrimo vietų – Uhano ligoninės Kinijoje. Tikimasi, kad pirmieji tyrimų rezultatai išaiškės artimiausiomis savaitėmis.

Mokslinis žurnalas „The New England Journal of Medicine“ (NEJM) rašė, kad remdesiviras, vartotas JAV gydomo koronaviruso paciento, panašu, pagerino jo klinikinę būklę.

Nebraskos universiteto (JAV) medicinos centre taip pat atliekami klinikiniai tyrimai, kuriais vertinamas šio preparato saugumas ir efektyvumas. Pirmasis pacientas, įtrauktas į šio junginio tyrimo, buvo evakuotas iš „Diamond Princess“ kruizinio laivo.

Acemtra, „Roche“

Kinijoje įmonės „Roche“ preparato acemtros vartojimas buvo patvirtintas stiprių komplikacijų, susijusių su koronavirusu, gydymui. Tokie vaistai, kaip acemtra, pasižymi gebėjimu apsaugoti nuo „citokinų audros“ – pernelyg aktyvios imuninės sistemos reakcijos, kuri, manoma, yra viena iš pagrindinių daugybinio organų nepakankamumo, sukeliančio mirtį kai kuriems koronaviruso pacientams, priežasčių.

Acemtra vertinimai atliekami ir Kinijoje vykdomais klinikiniais tyrimais – tikimasi, kad į juos bus įtraukti 188 pacientai. Numatoma tyrimo pabaiga – gegužės 10 diena.

Galidesiviras, „Biocryst Pharma“

Antivirusinis vaistas galidesiviras (BCX4430) ankstesniuose tyrimuose pasirodė kaip plataus veikimo spektro preparatas, veikiantis įvairius patogenus, įskaitant koronavirusus. Tai yra nukleozidų RNR polimerazės inhibitorius, sutrikdantis virusų dauginimąsi ląstelėse.

Jau įrodyta, kad šis vaistas gerina pacientų, sergančių ebolos, zikos, Marburgo ir geltonosios karštinės mirtinomis virusinėmis ligomis.

Šiuo metu vykdomi galidesiviro efektyvumo prieš koronavirusus, flavivirusus, filovirusus, paramiksovirusus, togavirusus, bunijavirusus ir arenavirusus tyrimai gyvūniniame modelyje.

REGN3048-3051 ir kevzara, „Regeneron“

Įmonės „Regeneron“ atrasta dviejų neutralizuojančių monokloninių antikūnų REGN3048 ir REGN3051 kombinacija tiriama kaip vaistas nuo koronaviruso infekcijos žmonėms – tai yra pirmas vaistų nuo koronaviruso klinikinis tyrimas, kurį dalinai finansuoja JAV Nacionalinis alergijos ir infekcinių ligų institutas. Vaisto saugumas ir toleruojamumas bus nustatinėjamas padedant 48 pacientams.

Abu minėti antikūnai jungiasi prie MERS viruso S baltymo. Intraveninis preparato suleidimas pelėms, susargdintoms MERS, parodė, kad smarkiai sumažinamas kraujotakoje esančio MERS viruso kūnelių kiekis, taip pat mažiau viruso kūnelių būna plaučiuose.

Be to, „Regeneron“, bendradarbiaudami su „Sanofi“, antros ir trečios fazės klinikiniuose tyrimuose vertina visiškai žmogaus monokloninio antikūno kevzaros poveikį gydant sunkius koronavirusinės infekcijos atvejus. Jau dabar yra patvirtintas kevzaros vartojimas sergant reumatoidiniu artritu, yra žinoma, kad šis preparatas blokuoja interleukino-6 (IL-6) metabolinį kelią, kuris sukelia audringą uždegiminį atsaką COVID-19 pacientų plaučiuose.

SNG001, „Synairgen Research“

SNG001 yra įkvepiamas vaistas, kurio klinikinius tyrimus astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ir apatinių kvėpavimo takų ligoms, sukeltoms koronaviruso gydyti planuoja Sautemptono universitetas (JK).

SNG001 pagrindas yra natūralus biologinis junginys – interferonas-β – kuris išpurškiamas miglos pavidalu, įtraukiamas į plaučius ir ten turėtų mažinti infekcijos, sukeltos koronaviruso, klinikinių simptomų stiprumą.

„AmnioBoost“, „Lattice Biologics“

Bendrovė „Lattice Biologics“ analizuoja amniotinio skysčio koncentrato, pavadinto „AmnioBoost“, efektyvumą gydant ūminį respiracinio sutrikimo sindromą sunkiems COVID-19 pacientams. Pradinė „AmnioBoost“ paskirties idėja buvo suaugę pacientai, sergantys lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, tokiomis, kaip osteoartritas.

Stebėjimais jau parodytas šio preparato efektyvumas prieš uždegimines kelių ligų sukeliamas būkles, įskaitant koronavirusą. Jis slopina uždegiminį procesą stiprinančių citokinų gamybą ir skatina priešuždegiminių citokinų gamybą.

Lopinaviras/ritonaviras, „Abbvie“

Visai neseniai išaiškėjo įmonės „Abbvie“ sukurtų ŽIV proteazių inhibitorių lopinaviro ir ritonaviro efektyvumo prieš koronavirusą rodikliai: deja, klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo 199 pacientai, parodė, kad šių vaistų kombinacija nepasižymi geresniu poveikiu nei standartinė slauga, tačiau tyrimus ketinama tęsti norint aiškiau paneigti arba patvirtinti šios kombinacijos efektyvumą.

Manoma, kad lopinaviras turėtų veikti viduląstelinius koronaviruso dauginimosi procesus, jis gebėjo sumažinti MERS užkrėstų primatų mirtingumą. Lopinaviro ir ritonaviro kombinacija ,vartojama kartu su ribavirinu, sumažino 2003 m. SŪRS protrūkio atviro klinikinio tyrimo dalyvių, mirtingumą ir palengvino ligos eigą.

Danopreviras/ritonaviras, „Ascletis Pharma“

Kinijos vaistų gamintojai „Ascletis Pharma“ atlieka pirmos klinikinių tyrimų fazės bandymus taikant antivirusinių vaistų kokteilį. Vienas jų yra patvirtintas kaip vaistas nuo ŽIV, vienas – kaip vaistas nuo hepatito C. Tikimasi, kad kokteilis bus efektyvus prieš koronavirusą.

Praėjusį mėnesį kokteilio kūrėjai į klinikinį tyrimą įtraukė 11 pacientų, kurie sirgo koronavirusu sukeltu plaučių uždegimu ir skyrė jiems danopreviro ir ritonaviro kombinaciją. Anot šios kombinacijos kūrėjų, visi 11 pacientų pasveiko ir buvo išleisti iš ligoninės. Planai apie tolesnius vaisto tyrimus nėra skelbiami.

Komentarai ()