Visiems pažįstamas ir gerai žinomas – nugaros skausmas. Juo neretai skundžiasi ir fizinį darbą dirbantieji, ir visą dieną sėdintys prie kompiuterio ekrano. Ką su juo daryti? Apie tai laidoje „Sveiki! su gydytoju V. Morozovu“ papasakojo LSMU Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas dr. Gediminas Tankevičius.

Ar dažnai į jus kreipiasi žmonės, kamuojami nugaros skausmų?

Taip, be abejonės. Nugaros skausmas dažna problema ir gal net pusė ar keturiasdešimt procentų iš visų besikreipiančių pacientų skundžiasi būtent nugaros skausmais. Kita dalis skundžiasi kelio skausmais.

Kiek iš tiesų tam įtaką daro sėdimas darbas? Visi prisimena savo senelius, kurie kapodavo malkas, šienaudavo ir niekuo nesiskųsdavo, iki gyvenimo galo dirbdavo. O dabar jau 16 metų sulaukiame išvaržų.

Sėdėjimas, kaip ir koks rūkymas, yra didelis rizikos faktorius. Bet ne kiek sėdėjimas, o kiek pasyvumas. Jei dirbame sėdimą darbą, bet po to esame fiziškai aktyvūs, viskas bus gerai, jei nedarysime kažkokių klaidų. Aišku, vien sėdėdami ir gulėdami lovoje irgi traumų nepatirsime. Blogiausias atvejis, kai esame fiziškai neaktyvūs, nusilpę raumenys, bloga stuburo stabilizacija ir patiriame kažkokias apkrovas, prie kurių šiaip esame nepratę. Tarkime, žmogus būna fiziškai aktyvus mokykloje, po to atsiranda profesija, sportas baigiasi, bet kartas nuo karto bando atsiminti tas geras dienas. Kūnas to nebūna pasiruošęs priimti.

Bet kalbate apie raumenis, apie jų būklę, o iš principo tai skauda nugarą.

Labai svarbu, kad raumenys, kurie stabilizuoja nugarą, būtų pakankamai aktyvūs. Tada mūsų stuburas atlaikys.

Kas atsitinka, kai sėdime prie kompiuterio ir maigome klavišus?

Vieni raumenys trumpėja, kiti ilgėja, stumiami slanksteliai vienas nuo kito? Jei vienoje padėtyje dirbame, stuburo slanksteliai nevienodai apkraunami, formuojasi įplyšimas, diskas greičiau susidėvi. Taip pat, kaip ir minėjote, raumenys vieni susitraukę, kiti ištempti. Turime keisti padėtį, nes nėra tokios, kuri būtų universali. Reikia padaryti profilaktinius pratimus, kad ir pasirąžyti kas 2 valandas. Net ir minutės pasirąžymas kas 2 valandas užkirstų kelią tokioms problemoms.

Paminėjote, kad nėra idealių kėdučių. Bet rinkoje pilna pasiūlymų – balno formos, keičiamo aukščio stalai ir panašiai. Visa tai nepadeda?

Padeda, bet turime keisti padėtį. Jei pasėdėjome, atsistokime, padirbkime šiek tiek stovėdami, atsilošę ar išsitiesę. O dar geriau, jei pasirąžytume ir visus raumenis metodiškai ištemptume. Tai itin svarbu padaryti ryte ir po darbo.

Iš tiesų, tautiečiams, kol nepradeda labai kažko skaudėti ar nenutirpo viena ranka ar koja, nelabai jie ir pasijudins. Pradėjo ką nors skaudėti, kur kreiptis?

Žiūrint, koks tas skausmas, ar praeinantis, ar intensyvus. Skausmas yra signalas, kad kažkas organizme vyksta negerai. Jei tai nebuvo trauma, nebuvo taip, kad staigiai kažką kėlėme, kritome ir nudiegė staigus skausmas, dažniausiai tai būna signalinis skausmas, kuris verčia ieškoti išeičių. Galbūt reikia kažkokios mankštelės, pajudėti, nueiti į sporto klubą, visiems raumenims duoti lengvą stimulą. Jo metu neturėtume savęs plėšti per skausmą, tik pajustume, kad kiekvienas raumuo dirba.

Kaip dažnai?

Jei kalbame apie jėgos treniruotes, tai bent 2 kartus per savaitę po 40 minučių. Dabar labai populiarūs asmeniniai treneriai, kineziterapeutai. Sakyčiau, jie tarpusavyje konkuruoja ir jų tikslas ne pacientą išmokyti ir paleisti dirbti savarankiškai, o pririšti, kad jis vėl ateitų. Suprantu, kad jie iš to duoną valgo, bet, manau, teisingesnis kelias būtų pacientams patiems mokytis iš trenerių, kineziterapeutų ir kuo didesnę darbo dalį išmokti daryti savarankiškai.

Ar galima pacientui, kuriam skauda nugarą, paskirti mankštą be tyrimo?

Jei fiziškai esame neaktyvūs, bet šiek pavaikštome, pasimankštiname, pajuda tarpslanksteliniai diskai, vien nuo to problemos gali išsispręsti. Daugeliu atveju nugaros skausmas po 3-4 savaičių praeina, jei nėra pavojingų struktūrinių pakitimų.

Tad, jei šiek tiek pajudėjus skausmas sumažėja ir dingsta, kažkokių priežasčių ieškoti nereikia. Jei skausmas nuolatinis, kartu atsiranda nutirpimas, raumens silpnumas, skausmo nepavyksta numalšinti jokiais vaistais ir fiziniu aktyvumu, reikalinga specialisto pagalba.

Taip. Kad ir mankštelės – jei internete rasime universalią mankštą, daugeliu atveju ji padės. To užteks, kad būtų aktyvuoti nusilpę raumenys. Vengiant skausmingų judesių, pratimų, kurie suteikia skausmą, vis tiek gausime naudos.

Bet yra mankštos nugaros raumenų stiprinimui ir yra skausmo nuėmimui. Tuo metu, kai skausmas paūmėja, reikalingos vienos, o kai remisija – kitos?

Žinoma. Jei pratimo negalime padaryti, skauda, jo ir nedarykime. Aišku, prioritetas neskausmingiems pratimams.

Tai reikalaujantis pastangų ir laiko procesas. Daug paprasčiau yra kažką išgerti ir, pageidautina, natūralaus. Tikriausiai numeris vienas yra B grupės vitaminai. Padeda?

Naivu to tikėtis. Dažniausiai padeda laikas. Žmonės sako – gėriau vitaminus savaitę ir man pagerėjo. Tai tiesiog savaitė praėjo ir dėl to pagerėjo. Jei žmonėms duodi pratimus, jie susiras priežastį, kodėl padėjo ne jie, o koks nors žolelių preparatas.

Ar reikia laukti, kol atsiras skausmai, ar reikia jau griebtis priemonių dabar?

Vėlgi, jei nugarą skauda fizinį darbą dirbančiam žmogui, jam reikia pratimų, dėl kurių raumenys atsipalaiduotų – tempimo pratimai, baseinas. Jei nugarą skauda biure dirbančiam, tai jam reikia raumenis stiprinti.

Ar galima užsiimant pratimais ką nors pabloginti?

Jei jį darysime per skausmą ir jis bus stiprus, aišku, kad gali pakenkti. Bet, jei darysime atsargiai ir jausime tik lengvą maudimą, tikrai nieko nenutiks. Ypač, jei darysime tai ant kilimėlio.

Ir laidos pabaigai – palinkėjimai visiems, kurie kenčia nugaros skausmus.

Reikia suprasti, kad daugeliu atveju esame patys kalti, skausmas yra mūsų draugas, kuris signalizuoja, jog kažkas negerai. Mankštomis galima daug sau padėti. Gyvenkime taip, kad neskaudėtų.

Komentarai ()