Pamiršta liga sugrįžta - prie to prisidėjo ir dabartinė pandemija (1)
Mokslininkai perspėja: tymai sugrįžta, ir jų susirgimų augimas tikrai baugina. Naujoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) ataskaitoje nustatyta, kad per pastaruosius keletą metų visame pasaulyje sparčiai padaugėjo tymų atvejų: 2016-2019 m. pasaulyje šios ligos susirgimų skaičius išaugo 556 proc.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau blogiausia dar gali laukti ateityje. Visam pasauliui vis dar įstrigus koronaviruso pandemijoje, tymų skiepijimo ir stebėjimo programos sustojo, o tai kelia nemenkus nuogąstavimus, kad liga ir toliau plinta.
Remiantis ataskaita, 2019 m. pasaulyje buvo patvirtinta mažiausiai 869 770 tymų atvejų – tai yra daugiausia atvejų nuo 1996 m. Šis skaičius taip pat padidėjo 556 proc. – palyginus su 132 490 atvejų, apie kuriuos pranešta 2016 m.
Nuo 2016 m. tymų atvejų skaičius padidėjo 1606 proc. Afrikoje, 19 739 proc. Amerikose, 194 proc. Viduržemio jūros rytuose, 2282 proc. Europoje, 6 proc. Pietryčių Azijoje ir 36 proc. – Vakarų Ramiojo vandenyno regione.
Taip pat akivaizdu, kas skatina šią nerimą keliančią tendenciją – skiepijimo trūkumas.
„Pagrindinė tymų sugrįžimo priežastis yra neskiepijimas“, – rašoma pranešime.
Esama įvairių priežasčių, kodėl skirtingose vietovėse skiepijimų sumažėjo. Europoje ir Šiaurės Amerikoje pagrindinis veiksnys yra augantis nepasitikėjimas skiepais ir nerimas dėl jų saugumo – nepaisant daugybės tyrimų, kurie rodo, kad šalutinis poveikis yra labai retas. Verta pabrėžti, kad siūloma MMR/MMRV vakcinos ir autizmo sąsaja buvo ne kartą paneigta ir diskredituota.
Kitur šią tendenciją lemia sveikatos priežiūros paslaugas krečiantys konfliktai arba bendras sveikatos priežiūros paslaugų trūkumas. Ir remiantis nauja ataskaita, šis antrasis veiksnys siaučiant COVID-19 tik stiprės.
„2020 m. koronaviruso pandemija sukėlė didesnius programinius iššūkius, dėl ko buvo skiepijama mažiau vaikų, o taip pat buvo mažiau vykdomi tymų plitimo stebėjimai, – teigiama ataskaitoje. – Norint likviduoti tymus pandemijos metu ir po jos, reikės strategijų, kaip integruoti vakcinacijos politiką į pagrindines imunizacijos paslaugas, kaip užtikrinti saugų paslaugų teikimą, kaip bendradarbiauti su bendruomenėmis siekiant atgauti pasitikėjimą sveikatos sistema ir greitai reaguoti į protrūkį“, – rašoma pranešime.
Tai yra problema, kurią PSO supranta tikrai gerai. Kartu su UNICEF ji neseniai paskelbė „skubų raginimą veikti“, kad išvengtų didelių tymų ir poliomielito epidemijų, kurias gali sukelti sveikatos priežiūros paslaugų sutrikdymas, nulemtas COVID-19.
„COVID-19 sveikatos priežiūros paslaugoms padarė pražūtingą poveikį – ypač imunizacijos paslaugoms, visame pasaulyje“, – ankstesniame pranešime šį mėnesį sakė PSO generalinis direktorius dr. Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. – Tačiau skirtingai nei COVID-19 atveju, mes turime įrankių ir žinių, kad sustabdytume tokias ligas kaip poliomielitas ir tymai. Mums reikia išteklių ir pasiryžimo, kad šios priemonės ir žinios būtų pritaikytos. Jei tai padarysime, bus išgelbėtos vaikų gyvybės“.
„Negalime leisti, kad kova su viena mirtina liga priverstų sustabdyti kovą su kitomis ligomis“, – pridūrė UNICEF vykdančioji direktorė Henrietta Fore.
Parengta pagal „IFL Science“.
