Trumpos, bet ypač aktyvios treniruotės organizmui padaro daugiau įtakos, nei galbūt galvojate. Kaip rodo vienas neseniai atliktas tyrimas, vos 12 minučių intensyvaus sporto pakanka, kad pasikeistų kraujyje esantys biologiniai žymenys, leidžiantys spręsti apie medžiagų apykaitą.

Siekdami išsiaiškinti, kaip žmogaus organizmas reaguoja į 12 minučių trunkančią intensyvią fizinę veiklą, tyrimo autoriai išanalizavo 411-os vidutinio amžiaus vyrų ir moterų duomenis. Po aktyvaus sporto, kaip paaiškėjo, pakito daugiau negu 80 proc. metabolitų (medžiagų apykaitos produktų), cirkuliuojančių tyrimo dalyvių kraujyje.

Šiuos metabolitus galima laikyti kardiometabolinės, širdies ir kraujagyslių, taip pat bendros organizmo sveikatos indikatoriais. Tai reiškia, kad net trumpai trunkanti intensyvi veikla gali pagerinti svarbiausius organizmo biologinius procesus, rašoma portale sciencealert.com.

„Apie sporto įtaką širdies, kraujagyslių ir uždegimines reakcijas valdančios sistemos būklei žinoma gana nemažai. Mes siekėme ištirti sporto poveikį medžiagų apykaitai susiedami konkrečius metabolinius kelius su organizmo reakcijos į sportą kintamaisiais ir ilgalaikiais padariniais sveikatai“, – sako širdies nepakankamumo ir širdies transplantavimo specialistas Gregory Lewisas, dirbantis Masačusetso bendrojoje ligoninėje (MGH).

„Labiausiai nustebino tai, kad net trumpa treniruotė gerokai pakeičia kraujyje esančius metabolitus, nuo kurių priklauso nemažai svarbių organizmo savybių, pavyzdžiui, atsparumas insulinui, oksidacinis stresas, kraujagyslių reaktingumas ir ilgaamžiškumas“, – nurodė jis.

Vienas iš mokslininkų paminėtų pavyzdžių – metabolitas glutamatas. Jis yra susijęs su širdies ligomis, diabetu ir trumpa gyvenimo trukme. Būtent jo koncentracija sumažėjo vidutiniškai 29 proc. Kitas pavyzdys – metabolitas DMGV (dimetilguanidino valerijonų rūgštis), siejamas su padidėjusia diabeto ir kepenų ligų rizika. Šio metabolito kiekis sumažėjo 18 proc.

Mokslininkai atkreipė dėmesį į tyrimo dalyvių lyties ir kūno masės nulemtus skirtumus. Tarkim, tam tikri požymiai rodo, kad nutukimas mažina intensyvaus sporto naudą. Vykdydami tyrimą mokslininkai stebėjo ir analizavo 588 metabolitus. Jų taikytą metodiką būtų galima panaudoti ir atliekant išsamius sveikatos tyrimus, kurių išvados grindžiamos kraujyje esančiais metabolitais.

„Įdomu tai, kad, kaip parodė tyrimas, skirtingiems metabolitams būdingos skirtingos fiziologinės reakcijos į sportą, todėl jie gali atstoti unikalius kraujo žymenis, parodančius, ar žmogus fiziškai sveikas, panašiai kaip dabartiniai kraujo testai parodo, ar tinkamai funkcionuoja inkstai bei kepenys“, – sako toje pačioje ligoninėje dirbantis kardiologas Matthew Nayoras.

Naujai analizei būtini duomenys buvo gauti iš Freiminghamo širdies sveikatos studijų duomenų bazės. Minėtos studijos – tai ilgalaikis projektas, kurį vykdant jau sukaupta informacijos apie tris žmonių kartas. Kadangi anksčiausi įrašai buvo įvesti dar 1948-aisiais, mokslininkai gali nustatyti, kaip metaboliniai žymenys siejasi su ilgaamžiškumu.

Tyrimų, įrodančių, kad net trumpai trunkantis aktyvumas gali būti be galo naudingas, tolydžio gausėja. Mokslininkai teigia, kad net valanda judėjimo per ištisą savaitę šiek tiek pagerina organizmo būklę. Judėjimas ir aktyvumas gali padėti nugalėti vėžį, numesti svorio; sportuojant gerėja atmintis. Kad taip yra, įrodė ne tik šis, bet ir kiti panašūs tyrimai.

„Pradedame geriau, molekuliniu lygmeniu suprasti, kaip sportas veikia kūną. Pasinaudodami turimomis žiniomis, jau galime suvokti metabolinės struktūros priklausomybę nuo konkrečių reakcijų į sportą“, – sako MGH kardiologas Ravi Shah.

„Šis požiūris gali paveikti žmones, turinčius aukštą kraujo spaudimą arba patiriančius riziką dėl kitų su medžiagų apykaita susijusių veiksnių, ir paskatinti kuo anksčiau pasirūpinti sveikata“, – pridūrė kardiologas.

Komentarai ()