Netikėtas karantino poveikis: net ir proto aštrumu pasižymintys žmonės pamiršta dalykus. Mokslininkai turi paaiškinimą, kas čia dedasi ()
Daugelis iš mūsų pandemijos metu pasijutome izoliuoti nuo aplinkinio pasaulio ir buvome įsukti į nesibaigiančios namų rutinos verpetą. Toks gyvenimas ne tik erzina. Pasirodo, tai ne į naudą jūsų atminčiai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Štai Alzheimerio ligos draugijos atliktoje apklausoje pusė giminaičių teigė, kad jų artimųjų prisiminimai pablogėjo pradėjus gyventi izoliuotą gyvenimą.
Kalifornijos universitete pradedami tyrimai, kuriais bandoma išsiaiškinti, kaip karantinas paveikė žmonių atmintį. Pranešama, kad net proto aštrumu pasižymintys žmonės, kurie paprastai prisimena tokius įvykius kaip kino bilieto pirkimas 20 metų anksčiau, pastebi, kad pamiršta dalykus.
Atmintį palaiko pokalbiai
Žinoma, yra keletas skirtingų atminties tipų. Pamiršti tai, ką ketinai pirkti, skiriasi nuo to, kad pamiršai kažkieno vardą ar tai, ką padarei praėjusį trečiadienį. Tačiau tyrimai, kaip veikia atmintis, nurodo kelis būdus, kuriais mūsų naujai suvaržyta aplinka galėtų turėti įtakos.
Akivaizdžiausias veiksnys yra izoliacija. Mes žinome, kad socialinio kontakto trūkumas gali neigiamai paveikti smegenis ir kad poveikis rimčiausias tiems, kurie jau turi atminties sunkumų.
Žinoma, ne visi pandemijos metu jautėsi vieniši, o kai kurių tyrimų rezultatai parodė, kad vienišumo lygmuo laikui bėgant sumažėjo.
Tačiau net jei nesijaučiame sunerimę dėl sumažėjusio žmonių kontakto, daugelis iš mūsų vis tiek mato mažiau žmonių nei įprastai. Nebeliko minutės pertraukėlės ar pietų pertraukos pokalbių biure, kaip ir vakarų mieste su draugais.
Istorijų kartojimas padeda įtvirtinti prisiminimus apie tai, kas mums nutiko – vadinamuosius epizodinius prisiminimus. Jei negalime tiek daug bendrauti, galbūt nenuostabu, kad prisiminimai nebėra tokie stiprūs, kaip įprasta.
Visos dienos vienodos
Daugelis žmonių užsimena, kad karantino metu dažniau jaučia nerimą. Londono universiteto koledže psichologė Daisy Fancourt ir jos komanda Jungtinėje Karalystėje per visą pandemiją atliko tyrimus, kaip žmonės jautėsi. Nors nerimo lygis pasiekė aukščiausią tašką pirmojo karantino pradžioje, ir palaipsniui mažėjo, vidutinis nerimo lygis išliko didesnis nei įprasta, ypač žmonių, kurie yra jauni, gyvena vieni, gyvena su vaikais miestuose ir gauna mažesnes pajamas.
Tuo tarpu Jugtinės Karalystės Nacionalinės statistikos biuras nustatė, kad depresijos rodikliai padvigubėjo. Žinoma, kad depresija ir nerimas turi įtakos atminčiai. Rūpesčiai apkrauna mus, paliekant mažiau galimybių atsiminti pirkinių sąrašus ar tai, ką turime padaryti dėl darbo.
Visa tai apsunkina tai, kad trūksta ženklų, kurie padėtų prisiminimams. Jei einate į darbą, tada jūsų kelionė, aplinkos pokyčiai suteikia įvairovės pojūtį. O kai dirbate namuose, kiekvienas internetinis susitikimas atrodo gana panašus į bet kurį kitą, nes sėdite tiksliai toje pačioje vietoje priešais tą patį ekraną.
Kaip teigia Vestminsterio universiteto kognityvinių neuromokslų profesorė Catherine Loveday: „Bandymas prisiminti, kas nutiko tau, kai skirtingos dienos mažai skiriasi, yra tarsi bandymas groti pianinu, be juodų klavišų.“
Biure galite praeiti pro kabinetą, kuriame vyko konkretus susitikimas. Tuomet sužadinami prisiminimai apie ankstesnį susitikimą, prisimenami su juo susiję darbai. Namuose šių skirtumų nelieka.
Išeitis – pasivaikščiojimai, darbo vietos pakeitimas
Gera žinia ta, kad yra paprastų dalykų, kurie gali pagerinti gebėjimą atsiminti. Išėję pasivaikščioti, ypač nepažįstamomis gatvėmis, vėl „prabudinsite“ semgenis. Stipriai pagelbėti gali ir judėjimas namie. Ar kiekvieną darbinį reikalą būtina tvarkyti sėdint prie to paties stalo? Jei tai ne vaizdo pokalbis, o tik telefono skambutis, galbūt galite pasivaikščioti.
Taip pat svarbu palaikyti pojūtį, kad darbo dienos ir savaitgaliai stipriai skiriasi. Todėl savaitgaliais reikėtų užsiimti kuo įvairesnėmis veiklomis.
Loveday pataria savo gyvenimui suteikti daugiau įvairovės, o tam gali pasitarnauti kūrybinio mąstymo reikalaujanti veikla. Jei negalite išeiti, ji siūlo namuose susirasti visiškai naują užsiėmimą ir paskui apie savo įspūdžius papakoti draugui ar šeimos nariui. Tai padės geriau įsiminti.
Kiekvieną vakarą apgalvotas dienos apmąstymas gali padėti sustiprinti prisiminimus. Galbūt puikus laikas pradėti rašyti dienoraštį? Tai galėtų būti atmintį sustiprinnžantis įdomus laiko praleidimo būdas.
Na, ir jei vis tiek atmintis dažnai paveda, sąrašų sudarinėjimas ir įspėjimų nustatymas telefone gali duoti daug naudos. Taip pat galite panaudoti savo vaizduotę. Jei norite nepamiršti nusipirkti pieno, duonos ir kiaušinių, prieš eidami patys susiplanuokite galvoje savo marštutą parduotuvėje. Kai ten nuvyksite, įsivaizduojama apsipirkimo kelionė vėl pasirodys jūsų galvoje ir greičiausiai prisiminsite viską, ko jums reikia.
Parengta pagal BBC
