Geros žinios Australijoje: kovą su koronavirusu perdavus į mokslininkų rankas – beveik visiška situacijos kontrolė  (31)

Australija sugebėjo beveik visiškai suvaldyti COVID-19 situaciją: regbio lygos finalines varžybas gyvai stebėjo beveik 40 000 žmonių, darbuotojai raginami grįžti į savo įprastines darbo vietas, rašo „Washington Post“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

26 mln. gyventojų turinti valstybė artėja prie tikslo visiškai sustabdyti pasaulinę pandemiją sukėlusio viruso vietinį plitimą, kai tuo tarpu JAV ir Europoje antroji viruso banga siaučia visu pajėgumu.

Ketvirtadienį visame žemyne neužfiksuota naujų ligos atvejų. Nuo praėjusio šeštadienio jų iš viso buvo vos 7, jeigu neskaitytume „importinių“ atvejų, karantinuotų viešbučiuose. Visoje valstybėje yra 18 pacientų, dėl COVID-19 gydomų ligoninėse, vienas iš jų – intensyvios terapijos skyriuje. Melburne, kuris buvo didžiausias Australijos koronaviruso židinys, naujų ligos atvejų neužfiksuota nuo spalio 30 dienos.

Tuo tarpu didelė dalis valstybių abipus Atlanto registruoja rekordinius naujų susirgimų skaičius. „Washington Post“ akcentuoja, kad nuo trečiadienio JAV peršoko iki tol neregėtą 100 000 naujų diagnozių per parą ribą (ketvirtadienį registruotas dar ir rekordinis atvejų kiekio augimas iki daugiau nei 121 tūkst. atvejų), tačiau situacija Lietuvoje ne ką geresnė – atvejų gal ir beveik 100 kartų mažiau, tačiau gyventojų kiekis daugiau nei 100 kartų mažesnis, tad santykinis naujų atvejų kiekis Lietuvoje yra net didesnis nei JAV.

„Niekada nemaniau, kad tikrai pasieksime nulį, tad tai yra nuostabu. Dabar neberiboju savo veiklos – rezervuojuosi staliukus restoranuose, apsipirkinėju, tvarkausi nagus, kerpuosi plaukus“, – sakė Melburne (Australija) esančio Peterio Doherty užkrečiamųjų ligų ir imuniteto instituto direktorė Sharon Lewin. Šis institutas dar vasarį Australijos vyriausybei pateikė prognozes, kurių pagrindu buvo sudarytas veiksmų planas.

 

Ir kol Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje, Europoje ir Azijoje bandoma suvaldyti sparčiai augančius naujų užsikrėtimo atvejų kiekius, Australija pateikia tikrą pavyzdį, kaip demokratinė valstybė turėtų suvaldyti pandemiją. Australijos ir Naujosios Zelandijos patirtis taip pat parodo, kad sėkmingas viruso suvaldymas įmanomas ne tik Rytų Azijos valstybėse (Singapūre, Pietų Korėjoje, Taivane) ar šalyse, kur taikomi autoritariniai valdymo principai (Kinijoje, Vietname).

Anot ekspertų, sėkmingą situacijos suvaldymą Australijoje lėmė kelios praktiškos priemonės. Pirma – valstybė labai operatyviai ir griežtai uždarė savo sienas – tokios griežtos priemonės vengė daugelis kitų valstybių, ypač Europoje. Antra, labai staigiai buvo išaugintas sveikatos apsaugos sistemos personalo kiekis, siekiant įgyti laisvę atsekti ir izoliuoti ligos židinius. Ir, skirtingai nei JAV, visos atskiros Australijos valstijos taip pat arba griežtai užvėrė vidines sienas, arba smarkiai apribojo judėjimą tarp valstijų (o kai kuriais atvejais – ir valstijų viduje).

Bet bene svarbiausia yra tai, kad viso ideologinio spektro politiniai lyderiai dar pačioje pandemijos pradžioje įtikino Australijos gyventojus, kad ligą vertintų rimtai ir supažindino juos su idėja, kad laikinai teks atsisakyti tokių pilietinių laisvių, kurių australams neteko riboti net dviejų pasaulinių karų metu.

„Pasakėme visuomenei: tai yra rimta, tikimės jūsų bendradarbiavimo“, – sakė Naujojo Pietų Velso universiteto epidemiologė ir Pasaulio sveikatos organizacijos konsultantė Marylouise McLaws.

 

Dėl to, kad nebuvo politinių rietenų, anot epidemiologės, padidėjo šios žinutės efektyvumas.

Konservatyvusis šalies ministras pirmininkas Scottas Morrisonas sprendimų koordinavimui suformavo nacionalinį kabinetą, kurį sudarė valstijų vadovai, atstovaujantys visoms politinėms šalies partijoms (vadinami premjerais). Su kitomis temomis susiję politiniai konfliktai bent jau pandemijos pradžioje buvo iš esmės sustabdyti ir australai pirmą kartą matė, kaip jų šalies politikai vieningai dirba siekdami apsaugoti šalį nuo sveikatos krizės.

„Nesvarbu, už ką balsuojate, dauguma australų sutiko, kad jų lyderiai tikrai rūpinasi visuomene ir laikosi moksliškai pagrįstų rekomendacijų. Manau, tai labai smarkiai padėjo“, – pridūrė M.McLaws.

Ekspertų nuomonės vertinimas

Australų noras įsiklausyti į rekomendacijas ir raginimus – ypač Melburne, kurio gyventojams vietinis karantinas truko ilgiau nei likusiai Australijai – atspindi politinį visuomenės brandumą, kuris skiriasi nuo vyraujančio JAV ir kitose valstybėse. Paprastai Australijoje į valdžią išrenkami centro kairieji arba centro dešinieji politikai, todėl tarp jų nėra gilios pažiūrų prarajos, o piliečiai vyriausybę vertina ne kaip savo problemų priežastį, o kaip sprendimo būdą.

Nacionaliniam Australijos atsakui į pandemiją vadovavo šalies sveikatos apsaugos ministras Gregas Huntas, Jeilio universiteto absolventas ir buvęs „McKinsey & Co.“ vadybos konsultantas. Jis ir ministras pirmininkas S.Morrisonas bendradarbiavo su valstijų premjerais, kurie yra atsakingi už vietinę sveikatos apsaugos politiką ir išvystė bendrus pandemijos valdymo principus.

 

Dar vasario 1 d. Australija uždarė savo sienas keliautojams iš Kinijos – tą pačią dieną analogišką sprendimą priėmė ir JAV. Tačiau, skirtingai nei Donaldo Trumpo administracija, smarkiai kritikavusi savo pagrindinį užkrečiamųjų ligų konsultantą Anthony Fauci, Australijos administracija nuo pat pradžių labai smarkiai rėmėsi sveikatos apsaugos ekspertų rekomendacijomis.

„Sausį ir vasarį sutelkėme dėmesį į katastrofiško protrūkio rizikos suvaldymą. Turėjome aiškų strateginį planą, kuriame buvo suderintos suvaldymo ir sveikatos apsaugos galimybių didinimo priemonės. Uždarėme sienas ir susikoncentravome į testavimą, kontaktų atsekimą ir atstumą tarp žmonių. Išauginome sveikatos apsaugos sistemos gebėjimą kovoti su virusu pirminės bei pagyvenusių asmenų slaugos įstaigose ir ligoninėse. Investavome į ventiliatorius ir skiepų bei vaistų nuo koronaviruso tyrimus“, – sakė G.Huntas.

G.Hunto ministerija kuravo didžiulių kiekių apsauginių priemonių ir aprangos įsigijimą, taip pat buvo nupirktas didelis kiekis kaukių, kurios nuo rugpjūčio 2 d. tapo privalomomis Viktorijos valstijoje, kurioje yra ir Melburnas.

Išaiškėjus, kad aštuntą dešimtmetį einantis gydytojas Melburne gydė daugiau nei 70 pacientų, kol galų gale ir pačiam buvo diagnozuota ši virusinė infekcija, G.Huntas paspartino dešimties metų planą, kuris numatė perkelti konsultacijas su gydytoju į nuotolinę vaizdo skambučių platformą. Vos per 10 dienų beveik kiekvienas Australijos gyventojas įgijo galimybę su savo gydytoju – įskaitant psichiatrų konsultacijas – susitikti internetu.

 

Kai privačios šios šalies ligoninės pareiškė, kad jos artėja prie bankroto ribos, nes buvo atšauktos visos planinės chirurginės procedūros, valstybė joms padėjo finansiškai: užsakė lovas, kurios galėtų būti panaudotos COVID-19 pacientų gydymui.

Privačioje aplinkoje G.Hunto konsultantė buvo jo žmona, Paula Hunt, buvusi užkrečiamųjų ligų slaugė, kuri prie savęs nuolat turėjo 1995 metais išleistą JAV mokslo žurnalistės Laurie Garrett bestselerį „The Coming Plague: Newly Emerging Diseases in a World Out of Balance“.

„Labai vertinga šalia savęs turėti stiprią patarėjų tarybą“, – sakė Australijos sveikatos apsaugos ministras.

Ne be priekaištų

Tiesa, plano koordinavimas ne visada ėjosi kaip per sviestą – buvo ir klaidų, ir trūkumų. Federaliniams pareigūnams vis kliuvo ekstremalūs apribojimai Melburne, jie nuolat laikėsi nuomonės, kad valstijų sienų uždarymas yra perteklinė priemonė. Ir G.Huntas, ir S.Morrisonas, ir federaliniai sveikatos apsaugos patarėjai bandė kritikuoti taisykles nedarydami žalos bendram visuomenės pasitikėjimui šiuo kovos su pandemija planu.

Visuomenės apklausos rodė, kad žmonės stipriai palaiko griežtus apribojimus, tačiau nemažą dalį žmonių tokios priemonės smarkiai paveikė. Australijoje prasidėjo pirma po 29 metų ekonominė recesija, nemažai smulkaus verslo bendrovių buvo priverstos užsidaryti, daugėja pranešimų apie gyventojų depresiją. Antradienį Melburne vykusiame proteste prieš apribojimus netgi prasiveržė smurtas – pareigūnai sulaikė 404 žmones.

Užbaigtas 111 dienų trukmės karantinas

 

Kurį laiką atrodė, kad Australijos sėkmingas žygis link pandemijos suvaldymo atsidūrė pavojuje: dėl nepakankamų saugumo priemonių Melburno viešbučiuose, kuriuose buvo apgyvendinti iš užsienio grįžę šalies piliečiai, liepą buvo prasidėjęs antras viruso protrūkis. Iki rugpjūčio dėl šios priežasties buvo diagnozuota daugiau nei 700 naujų infekcijos atvejų. Buvo kilęs pavojus, kad Australija praras situacijos kontrolę.

Melburne buvo nutrūkęs praktiškai bet koks viešasis gyvenimas. Po 111 dienų griežto užsirakinimo vidutinis naujų diagnozuojamų atvejų kiekis krito žemiau 5 per dieną, o spalio 28 d. valstijos valdžia leido gyventojas iš namų išeiti be jokių apribojimų.

Šiuo metu Australija vis dar draudžia savo piliečiams ir gyventojams keliauti į užsienio valstybes – itin skaudžiai toks sprendimas paveikė 7,5 mln. šioje šalyje gyvenančių imigrantų. Spalio 16 d. Australija leido keliones į naująją Zelandiją, kurioje, nepaisant ribotų koronaviruso židinukų, antroji COVID-19 banga nebuvo pakilusi.

Be to, Australijos valdžia nekantriai laukia keturių vakcinų, į kurias buvo investuoti valstybės pinigai, klinikinių tyrimų rezultatų. G.Huntas tikisi, kad dauguma šalies gyventojų pasiskiepyti galės iki ateinančių metų vidurio – tai bus labai svarbus žingsnis siekiant atverti šalį ir kelionėms.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
(43)
(4)
(39)

Komentarai (31)

Susijusios žymos: