Varijuojanti užsikrėtimų statistikos kreivė atsipalaiduoti neleidžia. Kol valdžia skelbia karantiną, mokslininkai ir gydytojai ieško naujų sprendimų, galinčių ne tik supaprastinti koronaviruso (COVID-19) testo atlikimo procedūrą, bet ir sutaupyti kaštus bei pacientų laiką, pagreitinant atsakymų gavimą.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė prof. dr. Aurelija Žvirblienė pranešime spaudai dalijasi įžvalgomis ir sako, jog vienas iš efektyviausių įrankių pandemijos valdymui yra greitieji antigenų testai.

Iki šiol šalies medikai su koronaviruso infekcija kovojo įprastu būdu – atlikdami specifinius, jautrius molekulinius testus (PGR). Sparčiai augantis sergamumas ir siekis spartinti tyrimo atlikimo bei rezultato gavimo laiką verčia ieškoti išeičių. Vieni jų – greitieji antigeno testai.

Laiko ir kokybės santykis

Prof. dr. A. Žvirblienė teigia, jog šiuo metu visi pajėgumai tiriant COVID-19 sukėlėjo plitimą yra jau išnaudoti. Molekulinis PGR tyrimas yra sudėtingas ir atliekamas tik specializuotose laboratorijose, su specialiais prietaisais ir įranga. Tai lemia ir didėjantį darbo krūvį medikams – kyla grėsmė, jog pradės stigti dirbančio personalo.

„Ieškoti išeičių, galinčių ne tik palengvinti darbo kiekį, bet ir atliekamų tyrimų rezultatų gavimo laiką, yra būtina. Greitieji testai gali padėti suvaldyti kritines situacijas šalyje, tokias kaip protrūkiai ar vietiniai židiniai, kuomet vienu metu reikia ištirti didelį kiekį žmonių. Šie tyrimo metodai gali padėti atskirti jau sergančius asmenis nuo galimai užsikrėtusių, tačiau simptomų nejaučiančių“, – aiškina A. Žvirblienė, pridurdama, jog greitųjų antigenų testų pagalba būtų sutaupoma ne tik laiko, bet ir lėšų, nes didžiają dalį jų galėtų atlikti privačios klinikos.

Profesorė tikina, jog greitojo antigeno testo atlikimo būdas nėra sudėtingas ir iš dalies net prilygsta nėštumo testo atlikimo sudėtingumui, tačiau sudėtingesnė procedūra yra mėginio paėmimas iš nosiaryklės.

„Atliekant antigeno testą, iš nosiaryklės yra paimamas tepinėlis. Ėminiai yra užlašinami ant specialios plokštelės kartu su fiziologiniu tirpalu. Esant virusui, jau per 30 minučių kasetėje išryškėja spalvota juostelė, patvirtinanti viruso buvimą. Jei tiriamajame mėginyje nėra SARS-CoV-2 viruso, tyrimo zonoje spalvinio pasikeitimo nėra ir tyrimo rezultatas yra neigiamas“, – aiškina A. Žvirblienė, tačiau pažymi, jog norint atlikti šiuos testus yra būtina medicinos darbuotojo pagalba.

Esminis skirtumas – veikimas

Anot profesorės A. Žvirblienės, tiek PGR testas, tiek greitasis antigenų testas pasižymi specifinėmis reakcijomis, kurios yra būdingos tiriant tik SARS-CoV-2 virusą.

„PGR testai nustato viruso genetinę medžiagą (viruso RNR), tai tam tikros viruso sekos, kurios yra būdingos tik vienam virusui ir jokiam kitam, tad atsakymo nustatymas yra labai tikslus. Greitieji antigenų testai nustato viruso baltymų (antigenų) buvimą nosiaryklės/ryklės ėminiuose. Tai kiek mažesniu jautrumu pasižymintis tyrimas, tačiau taip pat, kaip ir molekulinis, yra paremtas tuo, jog nustato virusą – kasetėje esantys antikūnai jungiasi tik su SARS-CoV-2 viruso antigenais ir taip padeda išsiaiškinti ar asmuo turi užkratą ar ne“, – aiškina VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė.

Anot prof. dr. A. Žvirblienės, minimas greitasis antigeno testas rekomenduojamas atlikti praėjus 5–7 dienoms nuo galimo užsikrėtimo ar sąlyčio su jau sergančiu asmeniu. Būtent šiomis dienomis testo jautrumas yra stipriausias, tad tyrimą atliekant per anksti ar per vėlai, atsakymas gali būti netikslus.

Profesorė pabrėžė, kad greitasis antigeno testas skiriasi nuo greitojo serologinio testo, kai nustatomi virusui specifiški antikūnai. „Nors tiek serologinis, tiek antigeno tyrimai iš dalies panašūs pagal atlikimo procedūrą, serologinis testas yra atliekamas praėjus daugiau nei 2–4 savaitėms nuo spėjamo užsikrėtimo ir gali parodyti, ar asmuo yra persirgęs COVID-19 bei ar yra įgijęs imunitetą šios ligos sukėlėjui, priešingai nei antigenų testas, kuris parodo šiuo metu esančią aktyvią infekciją“ – dėsto mokslininkė, pridurdama, kad serologinis tyrimas yra tinkamas norintiems pasitikrinti, ar jie persirgo, o antigeno – norintiems sužinoti, ar šiuo metu asmuo užsikrėtęs.

Galintys atlikti greituosius testus susiduria su iššūkiais

Minimi testavimo būdai gali tapti itin svarbia priemone valdant viruso plitimą, tačiau šiuo metu šalyje jie nėra leidžiami. Nors tokie tyrimai itin plačiai atliekami užsienio valstybėse, Lietuvoje tokią paslaugą galinčios teikti klinikos sulaukė Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos rašto, kuriuo reikalaujama nutraukti greitųjų COVID -19 antigenų testų atlikimą. Priežastis – Lietuvoje tam nėra suteikiamos licencijos.

Norint pakeisti situacija ir leisti plačiau testuoti jaučiančius simptomus ar turėjusius sąlytį su sergančiuoju, kas padėtų suvaldyti viruso plitimą ir sumažinti darbo krūvį medikams, reikalingas Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas, kuriame greituosius antigenų testus būtų leidžiama atlikti ir Lietuvoje, tačiau kol kas nėra aišku, ar toks įsakymas bus parengtas.

„Tvarka yra ruošiama. Tai labai specifinis klausimas, skirtas specialistams, išmanantiems pačius laboratorinius tyrimus. Tvarkos rengiamos, konsultuojamasi su specialistais, dirbančiais tokį darbą“, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Komentarai (1)