COVID-19 persirgote lengvai ar sunkiai? Nuo to gali priklausyti, kiek ilgai išliks imunitetas ()
Klausimas, itin dažnai kylantis šiais laikais – kiek laiko išlieka imunitetas nuo COVID-19?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar La Jolla imunologijos instituto (LJI), Liverpulio universiteto ir Sautamptono universiteto tyrimų grupė pateikia įdomius rezultatus. Jų naujas tyrimas rodo, kad žmonėms, persirgusiems COVID-19 sunkiąja forma, gali likti daugiau apsauginių „atminties“ T ląstelių – nei žmonėms, kurie naujojo koronaviruso sukeliama liga persirgo lengvai.
„Šio tyrimo duomenys rodo, kad žmonėms, kurie COVID-19 persirgo sunkiai, ilgalaikis imunitetas gali būti stipresnis“, – sako tyrimo bendraautorius, profesorius dr. Panduranganas Vijayanandas iš LJI.
Tyrimas, 2021 m. sausio 21 d., paskelbtas moksliniame žurnale „Science Immunology“, pirmasis taip detaliai aprašo T ląsteles, kurios kovoja su SARS-CoV-2.
„Šis tyrimas pabrėžia didžiulį skirtumą, kaip žmonės reaguoja į viruso keliamą iššūkį“, – priduria kitas mokslinis tyrimo bendradarbis, Liverpulio universiteto ir LJI profesorius dr. Christianas H. Ottensmeieris.
Nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios LJI mokslininkai tyrė, kurie antikūnai ir T ląstelės yra svarbios kovojant su SARS-CoV-2. Kaip genomikos ekspertai, P.Vijayanandas ir C.H. Ottensmeieris naudojo sekos nustatymo įrankius – kad atskleistų, kurie T ląstelių pogrupiai gali kontroliuoti ligos sunkumą. Spalio mėnesį komanda paskelbė pirmą išsamią apžvalgą, kaip CD4+ T ląstelės reaguoja į virusą.
Naujam tyrimui mokslininkai naudojo metodą, vadinamą vienos ląstelės transkriptiškumo analize – kad ištirtų daugiau nei 80 000 CD8+ T ląstelių genų, išskirtų tiek iš COVID-19 pacientų, tiek iš nesirgusių šia liga. CD8+ T ląstelės yra ląstelės, atsakingos už virusu užkrėstų ląstelių sunaikinimą. „Atminties“ CD8+ T ląstelės taip pat svarbios apsaugant mūsų kūną nuo pakartotinio užkrėtimo daugeliu kitų virusų.
Mokslininkų komanda ištyrė 39 COVID-19 pacientų ir 10 asmenų, kurie niekada nebuvo paveikti viruso, CD8+ T ląsteles (pastarųjų kraujo mėginiai buvo paimti prieš pandemiją). Iš tirtų COVID-19 pacientų, 17 pacientų persirgo lengva ligos forma, dėl kurios nereikėjo hospitalizuotis – o 13 ligonių buvo hospitalizuota, ir devyniems reikėjo papildomos intensyviosios pagalbos.
Mokslininkų nuostabai, jie silpnesnius CD8+ T ląstelių atsakus pastebėjo pas tuos pacientus, kurie COVID-19 persirgo lengviau. Stipriausias CD8+ T ląstelių atsakas buvo pastebėtas pas sunkiai sirgusius pacientus.
„Yra atvirkštinis ryšys tarp to, kaip silpnai veikia T ląstelės, ir to, kiek stipri yra infekcija“, – sako C.H. Ottensmeieris. – Tai buvo gana netikėta“.
Lengvais atvejais paprastai tikimasi stipresnio CD8+ T ląstelių atsako – nes tai yra atvejai, kai imuninė sistema buvo pasirengusi kovai su sunkia infekcija – tačiau tyrimas parodė priešingai. Tiesą sakant, CD8+ T ląstelės švelnesniais ligos atvejais parodė molekulinius reiškinio, vadinamo T ląstelių „išsekimu“, požymius. T ląstelių išsekimo atveju ląstelės viruso puolimo metu taip silpnai stimuliuoja imuninę sistemą, kad ji veikia nepakankamai efektyviai.
Nors tokių tyrimų reikia daugiau, P.Vijayanandas ir H.C. Ottensmeieris mano, kad verta ištirti, ar T ląstelių išsekimas lengvais COVID-19 atvejais gali trukdyti žmogaus gebėjimui sukurti ilgalaikį imunitetą.
„Žmonėms, sergantiems sunkia ligos forma, greičiausiai susikurs nemažai atminties ląstelių, – sako P.Vijayanandas. – Žmonės, sergantiems lengvesne forma, turės atminties ląstelių, tačiau, atrodo, jos bus išsekusios ir neveikiančios – todėl gali būti nepakankamai veiksmingos“.
Naujasis tyrimas atveria vertingą langas į CD8+ T ląstelių reakcijas – tačiau jis yra ribotas, nes remiasi kraujo mėginiuose randamomis CD8+ T ląstelėmis. Kitu žingsniu mokslininkai tikisi išsiaiškinti, kaip audiniuose (pavyzdžiui, plaučiuose) esančios T ląstelės, kurias SARS-CoV-2 labiausiai paveikė, reaguoja į virusą. Šis žingsnis bus svarbus, nes atminties T ląstelės, užtikrinančios ilgalaikį imunitetą, turi gyventi audiniuose.
„Šis tyrimas yra pats pirmas žingsnis siekiant suprasti imuninių atsakų į infekcinius agentus spektrą“, – sako H.C. Ottensmeieris.
„Šis tyrimas pabrėžia naujų priemonių galią padedant suprasti žmogaus imunologiją“, – teigia P.Vijayanandas.
Parengta pagal „SciTechDaily“.
