Nauji duomenys verčia abejoti lokdaunų efektyvumu. Ekspertai ragina skaičius interpretuoti atsargiai.

Švedijoje, kuri visus 2020 metus priešinosi lokdauno įvedimui (nors prevencinės priemonės rudenį šalyje visgi buvo sugriežtintos), bendras mirtingumas padidėjo ne taip stipriai, kaip kitose Europos šalyse. Apie tai praneša Reuters, išanalizavusi oficialius Eurostat duomenis.

Ekspertai infekcionistai perspėja, kad šių išvadų nereikėtų priimti kaip lokdaunų nereikalingumo ir neefektyvumo įrodymo, tačiau pripažįsta, kad švediškas kovos su pandemija būdas turi ištyrimo vertų privalumų.

Praėjusą savaitę Vokietijoje ir Prancūzijoje lokdaunai pratęsti (nors „velykinis“ – nuo balandžio 1 iki 5 dienos – lokdaunas VFR Merkel sprendimu visgi buvo atšauktas), kas, ekonomistų nuomone, apsunkins šių šalių ekonomikos atsigavimą. Informacijos agentūra tvirtina, kad daugelis europiečių karantino priemones vertina kaip paskutinę viltį, turint omenyje lėtą ir ne itin sklandžią vakcinaciją. Tačiau kai kurie gyventojai lokdauno pratęsimu aiškiai nepatenkinti. Tuo tarpu Švedija labiausiai remiasi savanorišku socialinės distancijos ir higienos taisyklių laikymusi.

Reuters pateikiami išankstiniai Eurostat duomenys rodo, kad 2020 metų perteklinis mirtingumas, lyginant su ankstesnių keturių metų duomenimis, buvo vos ⁠7,7%. Europos šalių, kurios ne kartą ir operatyviai įvedė lokdaunus, šie duomenys liūdnesni: Ispanijoje perteklinis mirtingumas siekė 18,1%, o Belgijoje – 16,2%. 21 šalyje iš 30, kurių perteklinio mirtingumo statistika prieinama, perteklinis mirtingumas didesnis, nei Švedijoje. Tačiau derėtų pažymėti, kad Švedijos kaimynai atrodo geriau: Danijoje perteklinis mirtingumas buvo 1,5%, Suomijoje – 1%, o Norvegijoje iš viso 0%.

Mažus Švedijos perteklinio mirtingumo duomenis patvirtina ir praėjusią savaitę publikuoti DB nacionalinės statistikos tarnybos duomenys. Reuters patikslina, kad Britanijos tarnybos analizėje buvo atsižvelgta į analizuotų šalių amžiaus skirtumus ir sezoninius mirtingumo svyravimus – Švedija atsidūrė 18-oje vietoje iš 26. Antireitingo viršūnėje atsidūrė Lenkija ir jau minėta Ispanija su Belgija.

Švedijos vyr. epidemiologas Anders Tegnellis pažymėjo agentūrai Reuters, kad šie duomenys rodo tokių griežtų priemonių kaip lokdaunas abejotiną naudą:

 

Manau, dabar žmonės atsargiau vertins tokių griežtų priemonių taikymą ir abejos jų efektyvumu. Lokdaunai gal ir turi trumpalaikį efektą, tačiau vertinanat juos visos pandemijos mastu, kyla vis daugiau ir daugiau abejonių.

Kai kurie sveikatos apsaugos ekspertai įspėja, kad perteklinio mirtingumo duomenis reikia vertinti itin atsargiai, nes kyla rizika nepastebėti kritiškai svarbių faktorių. Nė vienas šaltinis nėra idealus. Eurostato duomenys kelia klausimą, ar Švedijos strategija buvo santykinai sėkminga, pabrėžia Markas Woolhouse'as, Edinburgho universiteto užkrečiamųjų ligų epidemiologijos profesorius.

Nottinghamo universiteto infekcinių susirgimų profesorius Keithas Nealas irgi ragina būti atsargiems. Jis nurodo esminius faktorius (amžiaus sudėtis, bendra gyventojų sveikata, vidutinis šeimos dydis, didmiesčiai su populiariais transporto mazgais). Štai, 2019 metų pradžioje vyresnių nei 80 metų švedų dalis buvo 5,1% (mažiau už ES vidurkį – 5,8% – tačiau daugiau, nei Norvegijoje ir Danijoje). Švedijos gyventojai bendrai sveikesni – lyginant su vidutiniais ES rodikliais: 2018 metais tikėtina švedų gyvenimo trukmė buvo 82,6 m., tuo tarpu Europos Sąjungoje – 81 m.

Neseniai atlikta apklausa parodė, kad 43% respondentų pasitiki arba labai pasitiki valdžios veiksmais, tvarkantis su pandemija, rašo Reuters. 30% švedų valdžia pasitiki mažai arba net labai mažai. Šalies vyriausybė neseniai pripažino nesugebėjusi tinkamu lygiu apsaugoti pagyvenusių piliečių, tačiau padarė viską, ką galėjo, užkirsdama kelią ligos plitimui, atsižvelgiant į bendrą visos populiacijos sveikatą.

republic.ru

Komentarai ()