Neįtikėtina, bet šis populiarus maisto produktas vis dar turi radioaktyviųjų medžiagų, likusių nuo branduolinių bandymų - nuodingos medžiagos kiekiu 100 kartų viršija likusius produktus (Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors niekaip negalime žinoti, kuris iš šių sprogimų sukėlė nuosėdas, kurias šiandien vis dar galima rasti amerikietiškuose maisto produktuose, mes galime bent jau paaiškinti, kaip izotopas galėjo pasklisti taip toli ir plačiai.
„Daugelis oro detonacijų buvo tokios galingos, kad dešimtys radioaktyviųjų dalijimosi produktų buvo išmetami į stratosferą ir išplatinti visame pasaulyje, jų buvimo laikas atmosferoje buvo maždaug metai prieš nusėdimą, visų pirma dėl kritulių“, - naujame tyrime paaiškina Kaste ir kiti tyrėjai.
„Branduolinių bandymų metu esanti radioaktyvi tarša yra visur paplitusi ir aptinkama kiekviename žemyne ir net giliuose vandenyno sluoksniuose."
Nors tarša gali būti visur paplitusi, didelis cezio-137 kiekis meduje, palyginti su kitais maisto šaltiniais, rodo, kad nuosėdos sutelktos netikėtose vietose, tačiau dabar mes taip pat galime paaiškinti šią paslaptį.
Krituliai gali būti vyraujanti jėga, cezį-137 pašalinanti iš atmosferos ir nusodinanti izotopą ant Žemės paviršiaus, tačiau medaus mėginiai, registruojantys didžiausią radioaktyviojo izotopo kiekį, nebuvo pagaminti JAV regionuose, kuriuose gausiausia kritulių.
Medus, kuriame cezio kiekis didžiausias, yra iš JAV vietų, kur dirvožemyje yra mažas kalio kiekis, kurį augalai absorbuoja kaip maistinių medžiagų šaltinį, kad paskatintų įvairius metabolinius procesus.
Kalis ir cezis turi daugybę atominių panašumų, o kai augalams, nepavyksta gauti iš dirvožemio, kuriame yra nedaug kalio, pakankamo kiekio pageidaujamos maistinės medžiagos, jie sugeria cezį, net jei jis yra nestabilus, radioaktyvus.
Todėl izotopas patenka į augalų nektarą, kuris vėliau pernešamas bičių, kurios savo ruožtu padidina cezio-137 koncentraciją gamindamos medų. Kuris tada patenka į jūsų namus.
Šis reiškinys anksčiau buvo pastebėtas po tokių įvykių kaip Černobylio katastrofa, tačiau radioaktyviųjų dalelių pusinis skilimo laikas yra ilgalaikis, todėl jį vis dar galima pastebėti net po kelių dešimtmečių ir vietose, esančiose tūkstančius kilometrų nuo pradinių nagrinėjamų branduolinių bandymų poligonų.
Ramina tai, kad nė vienas iš šiandien meduje nustatytų cezio-137 lygių nėra laikomas kenksmingu žmonėms, nes jis nukrenta žemiau 50–100 bekerelių kilogramui radioaktyvumo ribos.
Tačiau prieš dešimtmečius ta pati nuodinga nuosėda būtų buvusi pavojingesnė ir galinti labiau pakenkti žmonių sveikatai, jau nekalbant apie kitus organizmus.
„Mes negalime tiksliai pasakyti, ar cezis-137 turi ką nors bendro su bičių kolonijų žlugimu ar populiacijos mažėjimu", - sako Kaste.
Pastaraisiais metais besitęsiantis bičių ir kitų vabzdžių apdulkintojų nykimas sukėlė didelį susirūpinimą mokslo sluoksniuose, ir nors Šaltojo karo branduoliniai bandymai dažnai nėra laikomi pagrindiniu problemos varikliu, mes negalime atmesti, kad tai susiję.
