Mokslininkai nustatė, kodėl žiema yra gripo sezonas (0)
Ar niekada nekilo klausimas, kodėl žiema yra gripo sezonas? Mokslininkai ilgai laužė galvą, kodėl gripo ir kiti kvėpavimo takais į žmogaus organizmą patenkantys virusai plinta gerokai smarkiau šaltuoju metų laiku. Buvo sugalvota įvairių teorijų, pradedant tuo, jog žiemą žmonės daugiau laiko praleidžia namie, baigiant padidėjusio Saulės spinduliavimo poveikiu vasarą. Tačiau nei viena teorija šio fenomeno pilnai nepaaiškindavo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV Nacionalinio Sveikatos Instituto (angl. National Institutes of Health) mokslininkai nustatė, jog gripo virusai save padengia riebaliniu sluoksniu, kuris sutvirtėja ir apsaugo juos šaltoje temperatūroje. Ši savo pobūdžiu į sviestą panaši danga ištirpsta žmogaus kvėpavimo takuose ir tai leidžia virusams užkrėsti ląsteles. "Virusui patekus į kvėpavimo traktą, jo apsauginė danga ištirpsta tarsi M&M saldainis jūsų burnoje. Dabar, kai suprantame, kaip virusas apsaugo save plisdamas tarp žmonių, mes galime sukurti naujus būdus, kliudančius šiam apsauginiam mechanizmui", teigia tyrimui vadovavęs Nacionalinio Vaikų Sveikatos ir Žmogaus Raidos Instituto (angl. National Institute of Child Health and Human Development (NICHD)) mokslininkas Joshua Zimmerberg.
Zimmerberg'o komanda gripo virusų išorinei dangai tirti naudojo branduolinio magnetinio rezonanso vaizdų technologiją (angl. nuclear magnetic resonance imaging (NMRI)).
Virusai negali daugintis savarankiškai. Tam jie turi okupuoti gyvą ląstelę. Į jos vidų jie patenka kartu su savo į membraną panašiu išoriniu dangalu. Tada jie į auką injekuoja savo genetinę medžiagą, ir ląstelė virsta virusų gamykla.
"Faktiškai mes gaminame vakcinas prieš baltymus", teigia Zimmerberg'as. Išorinę viruso dangą sudarantis baltymas vadinamas hemagliutininu - iš čia virusų pavadinimuose atsiranda raidė "H".
Šiltos ląstelės viduje hemagliutininas yra skystas. Tačiau vėsesnėse temperatūrose prasideda procesas, panašus į kristalizaciją. Jis palaipsniui tvirtėja pradedant nuo 40 laipsnių iki 4 laipsnių pagal Celsijaus skalę. Mokslininkų įsitikinimu, šis palaipsninis procesas leidžia virusui egzistuoti praktiškai visose temperatūrose.
Patalpų viduje ir kitose šiltose aplinkose apsauginė danga ištirpsta, ir jei virusas nepatenka į gyvą žmogų arba gyvūną, jis žūva.
Gripas ir kiti kvėpavimo takais plintantys virusai į aplinką patenka kosėjimo, čiaudėjimo ir kalbėjimo metu, kartu su mažyčiais seilių lašeliais. Jie nusėda ant daiktų paviršių ir ant kitų žmonių. Apsauginė viruso danga daro jį dalinai atspariu dezinfekuojančioms priemonėms, tačiau tyrimo rezultatai gali leisti sukurti naujus būdus kovoti prieš gripą.