Visiškai išgydyti ŽIV sunkiau, nei manyta iki šiol (0)
JAV atlikus ŽIV užsikrėtusių pacientų tyrimą nustatyta, kad net ir patys geriausi šiuolaikiniai vaistai negali išnaikinti ŽIV iš visų kūne esančių slaptaviečių. Panašu, kad šis atradimas patvirtina medikų įtarimus, jog virusui įžengus iš organizmo jo jau iš ten visiškai išginti nebeįmanoma.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po keleto metų agresyvios farmakoterapijos virusas vis dar slepiasi reikšminguose rezervuaruose, ypač audiniuose, supančiuose žarnyno sieneles, skelbia tyrėjai. Šių audinių ląstelės, dalyvaujančios imuniniuose procesuose ir vadinamos „žarnyno limfoidiniu audiniu“, lieka infekuotos virusu, nors pacientas, atrodo, yra visiškai sveikas.
Daugelis ŽIV infekuotų pacientų kontroliuoja infekciją vartodami kokteilį vaistų, vadinamų antiretrovirusiniais vaistais (antiretroviral therapies - ART). Šiais vaistais galima sumažinti viruso populiaciją – viruso, cirkuliuojančio kraujo plazmoje – iki neaptinkamų koncentracijų.
Bet naujuoju tyrimu nustatyta, kad net ir tokių „neinfekuotų“ pacientų žarnyno audiniuose virusas vis dar gyvuoja ir infekuoja kitas imunines kraujo ląsteles.
„Galbūt niekada nepavyks visiškai išnaikinti viruso iš organizmo, net jei žmonės atrodo sveiki“, - sakė JAV Nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto direktorius Anthony Fauci, vadovavęs tyrimui. Bet jis taip pat pridūrė, kad tai nereiškia, jog tikimybė tokiems pacientams ŽIV virusu užkrėsti kitus žmones yra didesnė nei manyta anksčiau.
Atradimas patvirtino ŽIV, kaip neišgydomos infekcijos, statusą, nors daugeliu atvejų medikai sugeba atitolinti AIDS pasireiškimą, pacientams skirdami ilgalaikį gydymą vaistais.
Iš tiesų, šiuolaikiniai vaistai yra tokie efektyvūs, kad daugelis žmonių dabar ŽIV vertina kaip lėtinę ligą, kuriai reikia ilgalaikio gydymo – lygiai kaip cukrinį diabetą ar arterinę hipertenziją. „Tai nėra mirties nuosprendis“, - sakė Londono universiteto koledžo mokslininkas Deenanas Pillay‘us, antivirusinio gydymo ekspertas.
Šio mėnesio pradžioje Šveicarijos nacionalinė AIDS komisija pareiškė, kad ŽIV-teigiami pacientai, kurių antiretrovirusinis gydymas buvo sėkmingas, gali būti vadinami „neužkrečiančiais“ lytinių santykių keliu, taip pasipriešindama vyraujančiai nuomonei. Kitos sveikatos apsaugos agentūros vis dar laikos nuomonės, kad, nepaisant gydymo sėkmingumo, vienintelis būdas apsisaugoti nuo ŽIV perdavimo yra saugaus sekso praktikavimas naudojantis prezervatyvu.
Naujojo tyrimo rezultatai parodo, kad netgi patys moderniausi vaistai negali sustabdyti ŽIV dauginimosi tam tikruose kūno audiniuose, sakė D.Pillay‘us. „Visada žinojome, kad dabartinės gydymo paradigmos yra nepakankamos. Tyrimo rezultatai, be kita ko, parodo, kad dar yra ko siekti“.
A.Fauci su kolegomis tyrė aštuonis ŽIV infekuotus pacientus, kurie keletą metų vartojo ART vaistus. Vienu atveju vaistai buvo vartojami beveik dešimt metų. Visų jų sveikata buvo gera, o kraujo plazmoje viruso kiekis nedidelis. Bet kai mokslininkai atliko jų žarnyno limfoidinio audinio biopsijas, jie nustatė, kad ten ŽIV viruso vis dar buvo gausu, o CD4+ ląstelių, kurias pažeidžia virusas, koncentracija buvo mažesnė už normalią.
Mokslininkai taip pat palygino žarnyne randamo ŽIV ir baltosiose kraujo ląstelėse esančio ŽIV virusų DNR bei nustatė, kad jie yra labai panašūs, o tai rodo, kad virusui replikuojantis šie du skirtingi audiniai nuolat vienas kitą infekuoja ir kad virusų rezervuaras žarnyne nėra izoliuotas nuo likusio organizmo. Tyrimo rezultatai publikuoti leidinyje „Journal of Infectious Diseases“.
D.Pillay‘us tvirtina, kad ŽIV testai turėtų būti atliekami didesniam skaičiui pacientų, kuriems nustatomi gripą primenantys ankstyvos infekcijos stadijos simptomai, nes taip būtų nustatyta daugiau žmonių, kurie su virusu susidūrė visai neseniai. Virusas kolonizuoja žarnyno audinius infekcijos pradžioje, todėl laiku įsikišus būtų galima sumažinti virusų rezervuaro dydį. O tai savo ruožtu gali palengvinti viruso koncentracijos kraujo plazmoje kontrolę visoje ligos eigoje.
Praėjusiais metais D.Britanijos Medicininės tarnybos viršininkas Liamas Donaldsonas šalies medikams išsiuntinėjo laišką, kuriuo ragino ŽIV testus atlikinėti didesniam pacientų kiekiui. „Yra skatinimų aktyvinti tikrinimą, ir aš asmeniškai tam labai pritariu“, - sakė D.Pillay‘us.
Viruso rezervuarų sumažinimas įsikišus infekcijos pradžioje ypatingai padėtų pacientams, kuriems aukščiausio lygio medikamentinis gydymas yra neprieinamas, mano D.Pillay‘us.